Švietimas

Skelbiamas Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingas: pirmauja Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija

Tiek universitetų bakalaurų rengimo kokybė, tiek kolegijų profesinių bakalaurų rengimas buvo vertintas pagal tuos pačius kriterijus.

Kolegijų reitingas pagal profesinio bakalauro specialistų parengimą

  1. Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra net 36-iose studijų kryptyse;
  2. Universitetas Vilnius tech pirmauja 13-oje studijų krypčių;
  3. Kauno technologijos universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;
  4. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 8-iose studijų kryptyse;
  5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 6-iose arba dešimtadalyje visų vertintų studijų krypčių;
  6. Vilniaus dailės akademija pirmauja 5-iose studijų kryptyse;
  7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja 3-ose studijų kryptyse;
  8. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir Lietuvos sporto universitetas pirmauja 2-ojese studijų kryptyse;
  9. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Klaipėdos universitetas pirmi vienoje studijų kryptyje.

Darbdavių nuomonė ir elgesys su absolventais sudarė pusę, tai yra 50 taškų iš šimto viso reitingo svorio.

 

Duomenų apklausą, žurnalo „Reitingai“ užsakymu, atliko sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ 2021 metų rugsėjo 8 d. – spalio 4 d. Buvo apklausti 2225 darbdaviai iš visų šalies regionų ir sektorių. Jų buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų ir kokių studijų krypčių alumnų dirba jų įmonėse, įstaigose bei organizacijose, taip pat buvo prašoma įvertinti šių krypčių skirtingų kolegijų alumnų parengimą ir darbo kokybę. Darbdaviai galėjo išskirti tik po vieną kolegiją, kurios absolventai dirba jų įmonėse ar įstaigose, o jų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai.

Į dalykinį kolegijų reitingą įtrauktas ir būsimiems studentams aktualus parametras – kiek geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė nuo 86 iki 100 balų) pasirinko konkrečios krypties studijas 2021 metais. Šiam kriterijui suteiktas 10 taškų svoris.

Du stojantiesiems aktualūs parametrai – su kokiu žemiausiu balu (remiantis tik LAMA BPO priėmimo duomenimis) jaunuoliai 2021 m. buvo priimti studijuoti į konkrečios studijų krypties valstybės finansuojamas studijų vietas, buvo įvertinti 10 taškų svoriu ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas taip pat buvo įvertinti 10 taškų svoriu; taip pat vertinta, koks buvo visų 2021 m. vasarą studijuoti priimtųjų į valstybės finansuojamas (5 taškai) ir į valstybės nefinansuojamas (5 taškai) studijų vietas pirmakursių balo vidurkis.

 

Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, į dalykinį reitingą įtrauktas studijas metusių studentų skaičiaus pokytis 2019–2020 m.

Universitetų reitingas pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą

  1. Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra net 36-iose studijų kryptyse;
  2. Universitetas Vilnius tech pirmauja 13-oje studijų krypčių;
  3. Kauno technologijos universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;
  4. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 8-iose studijų kryptyse;  
  5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 6-iose arba dešimtadalyje visų vertintų studijų krypčių;
  6. Vilniaus dailės akademija pirmauja 5-iose studijų kryptyse;
  7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja 3-ose studijų kryptyse;
  8. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir Lietuvos sporto universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse;
  9. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Klaipėdos universitetas pirmi vienoje studijų kryptyje.

Svarbiausias universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų vertinimo parametras, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Darbdavių nuomonė ir elgesys su absolventais sudarė pusę, tai yra 50 taškų iš šimto, viso reitingo svorio.

 

Žurnalo „Reitingai“ užsakymu, sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ 2021 metų rugsėjo 8 d. – spalio 4 d. apklausė 2225 darbdavius iš visų šalies regionų ir sektorių. Darbdaviai galėjo išskirti tik po vieną universitetą, kurio absolventai dirba jų įmonėse ar įstaigose, o jų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai.

Į dalykinį universitetų reitingą įtrauktas ir būsimiems studentams aktualus parametras – kiek geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė nuo 86 iki 100 balų) pasirinko konkrečios krypties studijas 2021 metais. Šiam kriterijui suteiktas 10 taškų svoris.

Du stojantiesiems aktualūs parametrai – su kokiu žemiausiu balu (remiantis tik LAMA BPO priėmimo duomenimis) jaunuoliai 2021 m. buvo priimti studijuoti į konkrečios studijų krypties valstybės finansuojamas studijų vietas, buvo įvertinti 10 taškų svoriu ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas taip pat buvo įvertinti 10 taškų svoriu, taip pat vertinta: koks buvo visų 2021 m. vasarą studijuoti priimtųjų į valstybės finansuojamas (5 taškai) ir į valstybės nefinansuojamas (5 taškai) studijų vietas pirmakursių balo vidurkis.

 

Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, į dalykinį reitingą įtrauktas studijas metusių studentų skaičiaus pokytis 2019–2020 m. m.

Universitetų reitingas pagal magistrantūros studijų specialistų parengimą

  1. Vilniaus universitetas pirmauja arti pusės visų vertintų – 38-iose studijų kryptyse;
  2. Universitetas Vilnius tech pirmauja 12-oje studijų krypčių;
  3. Kauno technologijos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;
  4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija pirmauja 4-iose studijų kryptyse;
  5. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pimauja 2-ose studijų kryptyse;
  6. Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos sporto universitetas ir Klaipėdos universitetas pirmauja 1-oje studijų kryptyje.

Reitingų rengėjai pažymi, kad vertinant antrosios pakopos (magistrantų) rengimą svarbu žinoti ne tik ką galvoja Lietuvos darbdaviai (juos taip pat apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“; darbdavių nuomonei suteikta 30 proc. viso dalykinio magistrų rengimo reitingo svorio), ne tik kokie yra absolventų įsidarbinamumo duomenys ir gaunami atlyginimai (jie pateikiami taip pat remiantis STRATA duomenimis ir šiems parametrams taip pat suteikta po 10 taškų reitingo svorio), bet dar svarbiau atkreipti stojančiųjų dėmesį ir į kiekvieno konkretaus universiteto konkrečios krypties mokslo lygį.

 

Vertinant universitetų moksliškumą, remtasi Lietuvos mokslų tarybos (LMT) atliktu universitetų mokslo veiklos 2018 ir 2019 m. formaliuoju vertinimu. Analizuota kiekvieno universiteto kiekvienos mokslo krypties darbų svertinė taškų suma už formaliojo vertinimo darbus.

Pažymima, kad moksliškumo kriterijus parodo, kurių universitetų mokslininkai ir kuriose kryptyse kuria stiprų mokslą ir galbūt jį dar ir komercializuoja, tai yra kuria inovacijas ir parduoda verslui, o kurių universitetų mokslininkai tiesiog skaito teorines paskaitas. Universitetų moksliškumui buvo suteiktas 30 taškų svoris.

Dar vienas dalykinio universitetų magistrų vertinimo kriterijus – kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turi ar neturi doktorantūros teisių ir kiek gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Kitaip tariant, ar universitetas vienas arba su partneriais turi potencialo rengti ne tik magistrantus, bet ir doktorantus, ar ne.

Šis parametras dar giliau parodo kiekvieno universiteto mokslo potencialą ir lygį. Šiam parametrui universitetų reitinge (magistrantūros dalyje) suteiktas 10 proc. svoris.

Vertinant magistrų rengimą, kaip ir bakalaurų atveju, įtrauktas naujas parametras, kiek magistrantų nutraukia studijas ir ar tų nutraukusiųjų dalis auga (vertintas pokytis 2019–2020 m.). Šiam kriterijui suteiktas 10 taškų svoris.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
8 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button