Sostinėje atsiras Pliaterių takas, Kopenhagos, Krūmynų, Astrų gatvės.
Tam kovo pradžioje pritarė Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
Pliaterių pavadinimas suteiktas Naujamiesčio seniūnijoje Vingrių skvere esančiam takui, jį pasiūlė rašytojas, Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius.
Pliateriai – XII–XX amžiaus gyvavusi Livonijos, Lenkijos ir Lietuvos didikų giminė, kilusi iš Vestfalijos. Iš giminės kilo keli Livonijos ordino karininkai – du maršalai, du komtūrai, taip pat du Uždauguvio seniūnai, vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris, keturi vaivados, keturi kaštelionai, vienas vyskupas.
1695–1798 metais septyni Pliateriai buvo Abiejų Tautų Respublikos senatoriai, keli – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų nariai. Savo dvaruose Antazavėje, Pajūralyje, Šateikiuose ir kitur jie mecenavo bažnyčių statybą.
Viena žymiausių giminės atstovių – Emilija Pliaterytė, kuri kartu su pusbroliais Vladislovu ir Cezariu dalyvavo 1830–1831 metų sukilime.
Danijos sostinės Kopenhagos pavadinimas suteiktas bevardei gatvei Justiniškių seniūnijoje.
„Atsižvelgdami į aplinką, urbanistinį kontekstą, į tai, kad čia yra Rygos, Talino gatvės, mes pamąstėme, kad gražu būtų Skandinavijos valstybės Danijos sostinės vardu pavadinti“, – gruodį vykusiame Istorinės atminties komisijos posėdyje kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir GIS poskyrio vedėja Gaiva Auglienė.
Savivaldybės taryba taip pat nusprendė bevardei gatvei Panerių seniūnijoje suteikti Krūmynų, o Naujojoje Vilniuje – Astrų pavadinimą.
Autorius Vilmantas Venckūnas
