Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) kandidatas į Vilniaus merus Valdas Benkunskas teigia, kad susitelkimas į naktinę ekonomiką yra būtinas, norint siekti teigiamo sostinės vystymosi. Anot jo, praeitų Vilniaus miesto merų dešimtmečius trukęs bandymas ignoruoti miesto naktinį gyvenimą, tai didelis trūkumas jų valdyme, kadangi naktinės ekonomikos problemos turi poveikį visam miesto veikimui.
„Naktinė ekonomika, kaip miesto politikos dalis. gali duoti labai didelę ir teigiamą įtaką paties miesto vystymuisi. Ir aš tiesą sakant nežinau, kodėl iki šiol politikai ir miesto merai, visi kurie buvo per paskutinius 30 metų, vengdavo kompleksiškai pasižiūrėti į naktinės ekonomikos perspektyvas. Nors patys dažniausiai buvo įvelti į naktinės ekonomikos problemas“, – penktadienį diskusijos „Vilnius visą parą: kaip skatinti naktinę ekonomiką?“ metu teigė V. Benkunskas.
Politikas pridėjo, kad naktinė ekonomika yra integrali norint kelti miesto ekonominį lygį.
„Naktinė ir dieninė ekonomika, tai artimai susijusios temos ir esmės viena be kitos funkcionuoti negali. O tinkamai sudėliota naktinė ekonomika gali pakelti mūsų miesto bendrą ekonomiką į visai kitą lygmenį“, – tvirtino jis.
Trūksta naktinės kultūros
Daugelio miestų patirtis rodo, kad be savivaldybės pagalbos miestų centruose formuojasi barų zonos, kuriose naktimis siūlomi tik alkoholiniai gėrimai. Įprastai tokiose zonose auga nuomos kainos, todėl mažiau pelningos kultūrinės veiklos vietos yra priverstos užsidaryti, taip menksta naktinio gyvenimo kokybė. Vystantis gyvenamiesiems rajonams taip pat uždaromos senosios muzikinės, kultūrinės erdvės, o naujuose kvartaluose jos neplanuojamos.
„Pagrindinė problema – jog nepaisant visuomenei sukuriamos naudos, kultūrinė veikla yra ne itin pelninga, o investicijos priešingai – yra milžiniškos. Dėl to miestas turi remti naktinę kultūrą ne mažiau nei remia konvencines kultūrines veiklas. Matau kelias kryptis, kuriomis miestas turi eiti. Pirmiausia turime numatyti finansavimo schemą renginiams tamsiuoju paros metu ir suteikti pagalbą mažų muzikinių erdvių išlaikymui, kur galėtų burtis jauni muzikos atlikėjai, vykti kultūrinis gyvenimas. Siūlome sukurti naują maitinimo įstaigų kategoriją – „dainyklas“ arba inovatyvias muzikos atlikimo vietas, ir užtikrinti jų integraciją į miesto plėtros planavimą“, – pabrėžia V. Benkunskas.
Taip pat, TS-LKD rinkimų programoje numatyta didinti naktinės kultūros prieinamumą vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su negalia. Pasitelkiant Senjorų avilį ir Naktinį avilį, bus didinama naktinės kultūros renginių pasiūla vyresnės kartos gyventojams.
Išskirtinis dėmesys bus skiriamas fiziniam naktinės kultūros įstaigų prieinamumui žmonėms su negalia. Esamas problemas spręs patalpų remonto konkursai, kurių dalyviai galės pretenduoti į finansavimą, skirtą tobulinti įėjimus, tualetus, patalpų išplanavimą, ženklinimą, įrengti reikiamus stalus ir kėdes.
Dėmesys santykiams su gyventojais
Pasak Valdo Benkunsko, siekiant išsaugoti kultūrines erdves, mieste turi galioti pirmenybės principas – nauji būstai neturi diktuoti naktinės kultūros įstaigų likimo. Priešingu atveju, rizikuojama atbaidyti investuotojus ir sustabdyti naktinės ekonomikos vystymąsi. Gyventojai prieš perkant būstą triukšmingoje vietoje turėtų būti apie tai informuoti ir įsivertinti, ar gyventi toje zonoje jiems bus patogu. Tas pats principas turi galioti ir pasilinksminimo vietoms – ten, kur nuo seno nustatytos gyvenamosios zonos, nebūtų leidžiama pradėti triukšmingos veiklos.
„Kol kas šis principas nėra įtvirtintas teisinėje sistemoje, todėl dirbsime su Vyriausybe ir reformuosime triukšmo reglamentą. Po pakeitimų, patalpų savininkas, keisdamas jų paskirtį, turės prisiimti atsakomybę dėl neigiamų pasekmių jau esantiems gyventojams ir verslams. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vystytojas, statydamas naujus gyvenamosios paskirties pastatus prie esamos koncertų salės, privalės įrengti kokybišką garso izoliaciją. Taip užtikrinsime, kad esamos kultūros įstaigos nenukentėtų, o naujiems gyventojams būtų sukurtos maksimaliai komfortiškos sąlygos“, – aiškina V. Benkunskas.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
