Vilniaus rajone ketvirtadienį įvyko pratybos, imituojant branduolinę avariją Astravo atominėje elektrinėje (AE). Pratybų vadas ir Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas Kęstutis Agintas teigė, kad pratybose tiesiogiai dalyvavo ne tik valstybės institucijos, bet ir įvairios saugumo struktūros, savivaldybės.
„Nuo ankstyvo ryto į pratybas buvo įsijungusios savivaldybės ir ministerijos, kuriose buvo aktyvuoti operacijų centrai. Vėliau buvo sutelkti resursai žmonių evakavimui ir švarinimui. Sutelkus resursus, buvo pradedama žmonių evakuacija iš užterštų teritorijų, jų susodinimas į transporto priemones ir perkėlimas į saugesnes teritorijas, kur buvo atliekami dozimetrinė kontrolė – atliekami užterštumo matavimai, žmonės ir transportas buvo švarinami ir vėliau jie buvo perkeliami į saugią teritoriją – Kalvarijų savivaldybę“, – pratybų eigą Valčiūnuose žurnalistams trumpai pristatė K. Agintas.
Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius pažymėjo, kad pratybose ruoštasi blogiausiam scenarijui.
„Niekas negali pasakyti galutinio scenarijaus, nes tai (radiacinė tarša Lietuvoje – ELTA) priklausytų nuo avarijos masto, vėjo krypties, kitų oro sąlygų. Gali būti, kad (…), jei vėjas pūstų palankia kryptimi, ta tarša Lietuvos išvis nepasiektų. Tai rengiamasi yra blogiausiam scenarijui, kuris, tikėtina ir neįvyktų“, – pažymėjo S. Greičius.
„Turint Astravo elektrinę už keliasdešimties kilometrų, be abejo, tokios pratybos taps nuolatinės, jos vyko, vyks ir ateityje“, – pridėjo PAGD vadas S. Greičius.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas pažymi, kad tokiose pratybose dažniausiai pastebimi trūkumai, susiję su komunikacija, informacijos perdavimu.
„Bet tikiuosi, kad tie trūkumai nėra tokie esminiai – matome vis sklandesnį bendradarbiavimą. Vėlgi, visos pratybų priemonės tikrinamos nuo informacijos gavimo – nuo radiacinio fono padidėjimo fiksavimo iki informacijos įvertinimo, savivaldybių informavimo (…) Kiekviena registracija užtrunka, tai čia gal matyčiau vieningos registravimo sistemos poreikį – bet čia iš to, kiek teko su žmonėmis, kurie realiai atlieka šiose pratybose funkcijas, pakalbėti“, – pažymėjo V. Dmitrijevas.
„Šiose pratybose yra ir žmonių su tam tikromis negaliomis ir būtent tai bus valstybės užduotis – pasirūpinti žmonėmis, kurie negali pasirūpinti patys. (…) Manau, kad tokios priemonės kiekvienam Lietuvos gyventojui kol kas yra siekiamybė“, – atkreipė dėmesį V. Dmitrijevas.
Ketvirtadienį, siekiant įvertinti už civilinę saugą atsakingų institucijų pasiruošimą branduolinės avarijos Astravo AE atveju, Valčiūnuose, Vilniaus rajone, surengtos vienos didžiausių pratybų.
Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, šios pratybos rengiamos pagal patvirtintą 2021–2023 metų valstybinio lygio civilinės saugos pratybų planą bei yra „Norway grants“ finansuojamo projekto „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“ dalis.
Pratybų metu imituojamas asmenų surinkimas iš užterštų teritorijų, transporto ir asmenų švarinimas, dezaktyvavimo darbai, asmenų priėmimas ir apgyvendinimas kolektyvinės apsaugos statiniuose.
Dalyvių skaičius pratybose – per 400. Pratybų poligone dirba Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Lietuvos Policijos, Radiacinės saugos centro, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos kariuomenės, Vilniaus rajono, Kalvarijos savivaldybės, GMP atstovai, taip pat Raudonojo kryžiaus draugija, Šaulių sąjunga.
Aktyviausiai įtrauktos Vilniaus rajono ir Kalvarijos savivaldybės. Ministerijos ir valstybinės institucijos bei 16 savivaldybių pratybose dalyvauja dirbdamos operacijų centruose. Dalis savivaldybių darbuotojų gyventojų evakavimą išbandys statistų vaidmenyje.
Dienos metu nuo 9.00 iki 15.30 val. Vilniaus rajono Valčiūnų ir Juodšilių gyventojai gali pajusti aktyvesnį nei įprastai transporto judėjimą apylinkėse.
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
