Lietuvoje POLONIKA restauruoja lenkų kultūrai svarbius objektus

Pagal Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą dvišalę bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje sutartį Lietuvoje jau restauruotas ne vienas kultūros paveldo objektas, svarbus ir Lietuvai, ir Lenkijai, menantis bendrą Abiejų Tautų Respublikos istoriją arba susijęs su abiems šalims svarbiomis, žinomomis asmenybėmis. Restauravimo darbus pagal programą „Kultūros paveldo apsauga užsienyje“ finansuoja Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerija bei Nacionalinis Lenkijos kultūros paveldo užsienyje institutas POLONIKA.

Liepos 30-31 d. Vilniuje ir Pavoverėje, kur pastaruoju metu restauruoti Lenkijos finansuoti ir lenkų kultūrai svarbūs objektai, susitiko instituto POLONIKA ekspertai ir atstovai iš Lietuvos – Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Lietuvos kultūros ministerijos, Kultūros infrastruktūros centro specialistai bei restauravimo darbus objektuose atlikę UAB „Vilniaus restauratoriai“. Susitikime dalyvavo ir Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska bei instituto POLONIKA direktoriaus pavaduotoja Agnieszka Tyminska. Susitikimo dalyviai apsilankė šiuo metu dar restauruojamose Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino Sieniečio (Maironio g. 10) bei Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, dar vadinamos Pranciškonų (Trakų g. 9) bažnyčiose, taip pat Švenčionių rajone, Pavoverėje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, kur restauravimo darbai ką tik baigti.

J. Pilsudskio krikšto vieta

Instituto POLONIKA atstovai, apsilankę Švenčionių rajone, Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčioje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 36258), kur buvo restauruoti akmeniniai laiptai į bažnyčią, šventoriaus tvora ir vartai, darbais liko patenkinti, pastabų neturėjo. Prieš restauravimą akmeniniai laiptai praktiškai visai buvo suirę. Restauravimo darbai buvo atlikti pagal Lenkijos bendrojo kultūros paveldo išsaugojimo fondo „Terpa“ parengtą projektą, kurį patvirtino KPD Vilniaus skyrius. „Apžiūrėję sutvarkytą objektą mes taip pat iš savo pusės priekaištų restauratoriams neturime, – sakė susitikime dalyvavęs KPD vyr. specialistas Gintaras Ivanavičius. – Kiek žinau, kitais metais POLONIKA planuoja ir antrą restauravimo darbų etapą – finansuos šios bažnyčios naujo stogo dengimo darbus, bažnyčios interjero restauravimą.“.

Medinė liaudiškos architektūros su klasicizmo bruožais bažnyčia yra pastatyta 1774 metais. Joje 1867 metų gruodžio 3 dieną yra pakrikštytas Jozefas Pilsudskis (1867-1936), gimęs netolimame Zalavo dvare. Bažnyčioje ant vargonų choro turėklo kabo atminimo drobė su užrašu lenkų kalba „Sorokpolės bažnyčia. Maršalo Jozefo Pilsudskio – Tautos Vado krikšto vieta. Nuo šios žemės sūnų“. Bažnyčia anksčiau priklausė Sorokpolio dvarui, bažnyčios statybą finansavo tuometinis dvaro savininkas Michalas Soroka.

Apie lenkų ir lietuvių specialistų apsilankymą restauruotuose objektuose praneša ir Lenkijos ambasados Lietuvoje feisbuko puslapis. Čia taip pat publikuojamas Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerijos pranešimas „Restauratoriai nelėtina tempų – darbai Lietuvoje vyksta“. Kaip rašoma straipsnyje, ekspertai susipažino su restauratorių darbais Vilniuje ir Pavoverėje, objektuose, kurie yra bendras abiejų šalių kultūros paveldas. Kaip pažymima tekste, POLONIKA yra valstybinė kultūros įstaiga, įsteigta Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministro prof. Piotro Glińskio. Institutas yra vienintelė Lenkijoje įstaiga, sistemingai užsiimanti už šalies ribų esančio lenkų kultūros paveldo apsauga. Buvusiose Abiejų Tautų Respublikos (ATR) rytinėse žemėse, kaip pažymima ministerijos naujienų pranešime, susitelkę ypač daug išskirtinės meninės vertės meno bei architektūros paminklų.

Nuo 2020 metų POLONIKA taip pat prižiūri Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministro subsidijų programą, pagal kurią paramos gavėjai gali įgyvendinti objektų, esančių buvusiose Lenkijai priklausiusiose teritorijoje, išsaugojimo, atnaujinimo, restauravimo, konservavimo projektus. Lietuvoje vykdomi restauravimo projektai suderinti su Kultūros paveldo departamentu prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos katalikų vyskupija ir vyskupu Gintaru Grušu.

Lenkų dėmesys dviems bažnyčioms

Šiemet pagal programą „Kultūros paveldo apsauga užsienyje“ Lenkija finansavo restauravimo darbus už 364 000 PLN dviejose Vilniaus bažnyčiose – Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino Sieniečio bei Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų. Pastarojoje bažnyčioje, dar vadinamoje ir Pranciškonų bažnyčia (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 25024), konservavimo darbais, kurie truks dar kelerius metus, siekiama išsaugoti XVIII amžiaus figūrinių paveikslų fragmentus, taip pat XVIII amžiaus sienų dekorą, pažeistas baroko dekoracijas, paveikslus ant bažnyčios sienų ir skliautų. Restauravimo darbai turėtų pagerinti polichromijos techninę būklę, atkurs barokinį bažnyčios interjerą. Kaip teigiama Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerijos pranešime, Pranciškonų bažnyčia yra viena seniausių bažnyčių Vilniuje, ji glaudžiai susijusi su Vilniuje gyvenusių ir gyvenančių lenkų istorija.

Susitikimo dalyviai taip pat domėjosi Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino  Sieniečio bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 17311) presbiterijos freskų ir polichromijos konservavimo-restauravimo darbais. Visas presbiterijos šiaurinės sienos paviršius prieš restauraciją buvo labai pažeistas laiko, tinkas ir dažų bei tapybos fragmentų paviršiai sutrūkinėję, vietomis atšokę. Iš 300 kvadratinių metrų sienos XVI-XVIII amžiaus tapyba sudaro 110 kvadratinių metrų. Restauratoriai paliko eksponuoti visus surastus keturis tapybos etapus.

Pasak KPD Vilniaus skyriaus specialisto Povilo Mečkovskio, lenkų ekspertai turėjo metodologinių pastabų dėl šių bažnyčių restauravimo darbuose naudojamų spalvų. Apsikeista nuomonėmis, KPD paveldosaugininkai atsakė į svečių klausimus.

Projektai Vilniaus rajone

Kaip pažymima Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerijos pranešime, Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčios restauravimo darbams ir Vilniaus rajone žuvusių Lenkijos karių kapų sutvarkymui bendrai skiriama 158 000 PLN. Lenkijos karių kapų sutvarkymo Vilniaus rajone projektas finansuojamas iš POLONIKA instituto subsidijos programos „Lenkijos kultūros paveldas užsienyje – savanoriška veikla“. Projekte dalyvauja „Łagierników“ karių asociacijos nariai ir savanoriai (lenkų gimnazistai ir lenkiškų vidurinių mokyklų Lietuvoje jaunimas).

Institutas POLONIKA šiuo metu rengia ir naujus projektus, kuriais siekiama finansuoti kitus ir lenkams svarbius kultūros paveldo objektus Lietuvoje.

KPD informacija