Bendruomenių dalyvavimas miesto plėtroje yra svarbus aspektas siekiant sukurti tvarias ir gyvenimui palankias erdves. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kodėl bendruomenių dalyvavimas yra esminis teritorijų planavimo proceso komponentas, ir kaip tai gali paveikti galutinius rezultatus.
Naujosios Vilnios miesto bendruomenė kartu su Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjunga vykdomo projekto „Tvarus bendruomenių dalyvavimas miesto plėtroje ir konversijoje“ (projektui valstybės biudžeto lėšų skyrė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) pirmo seminaro “Teritorijų planavimo viešinimas” metu apžvelgė kaip bendruomenių dalyvavimas ne tik teikia svarbią informaciją planavimo procesui, bet ir didina sprendimų priėmimo skaidrumą. Atvirumas ir dialogas su gyventojais ne tik leidžia gauti įvairiapusę perspektyvą, bet ir sukuria sąlygas bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis nuo pat pradžių.
Seminaro pranešėjai Evaldas Klimas, Mindaugas Pakalnis ir Sigitas Rimkevičius apžvelgdami Teritorijų planavimo viešinimo procedūras sutinka, kad miesto plėtros planų ir jų projektų viešinimas gali skatinti bendruomenių įgalinimą. Teikiant joms galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procese, galima stiprinti jų jausmą priklausomybės nuo savo aplinkos ir ateities jos vystymosi. Sovietmečiu buvo sunaikinta galimybė piliečiui jaustis bendruomenės dalimi. Šių dienų noras yra įgalinti pilietį natūraliai domėtis savo aplinka kartu su kaimynais. Tai ne tik skatina pilietinį dalyvavimą, bet ir prisideda prie tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimo.
Viešinimas ženkliai sumažina konfliktų riziką. Bendruomenės, kurios yra aktyviai įtrauktos į teritorijų planavimą, jaučiasi vertinamos ir suvokia, kad jų nuomonės yra svarbios. Tai mažina nepasitenkinimo ir nesutarimų galimybę, kurie gali kilti, jei sprendimai priimami be bendruomenių įtraukimo.
Taip pat, verta paminėti, kad bendruomenių dalyvavimas gali prisidėti prie kūrybingų ir inovatyvių sprendimų paieškos.
Skirtingos patirtys ir įžvalgos, kurias gali teikti įvairios bendruomenės, gali praturtinti planavimo procesą ir vesti į pažangesnius ir efektyvesnius sprendimus.
Sekančio seminaro “Projektinių pasiūlymų viešinimas” pranešėjų gretas papildė VšĮ “Vilniaus planas” Visuomenės įtraukimo projektų vadovė Beatričė Umbrasaitė. Pranešimų tikslas buvo atskleisti kaip projektinių pasiūlymų viešinimas gali paveikti bendruomenių dalyvavimą ir kodėl ši sąveika yra esminė sėkmingų iniciatyvų plėtrai.
Svarbu suprasti, kad projekto viešinimas yra ne tik informacijos platinimas, bet ir dvipusė komunikacija tarp projekto organizatorių ir bendruomenių. Tai reiškia ne tik teikti informaciją apie projektą, bet ir klausytis bendruomenių nuomonių, poreikių ir pageidavimų. Toks sąveikos modelis sukuria sąlygas kurti projektus, atitinkančius tikrąją bendruomenių poreikių esmę. Be to, bendruomenių dalyvavimas gali padėti identifikuoti ir išspręsti potencialius konfliktus. Atviras dialogas gali leisti projekto organizatoriams suprasti jautrias temas ir įtraukti bendruomenės narius į sprendimų priėmimo procesą, kad būtų išvengta galimų ginčų ateityje.
Kuo daugiau informacijos teikiama apie projektą ir kuo plačiau yra platinama ši informacija, tuo daugiau žmonių gali pajusti, kad projektas yra jų dalis. Nuolatinis dialogas su bendruomenėmis suteikia galimybę suprasti unikalias vietos charakteristikas ir specifinius iššūkius. Tai leidžia projektų organizatoriams tinkamai prisitaikyti prie bendruomenių poreikių ir sukurti inovatyvius sprendimus, kurie būtų priimami su dideliu entuziazmu.
Galiausiai, svarbu pabrėžti, kad projektinių pasiūlymų viešinimas ir bendruomenių dalyvavimas nėra vienkartinis procesas, bet nuolatinis bendradarbiavimas. Reguliarus ryšys su bendruomenėmis leidžia projekto organizatoriams išlaikyti aukštą pasitikėjimą ir įsitikinti, kad projektas atitinka kintančius bendruomenių poreikius. Tai ne tik padeda įtraukti į procesą daugiau žmonių, bet ir suteikia galimybę
sukurti ilgalaikius, prasmingus ryšius tarp projekto organizatorių ir bendruomenių, o tai yra esminė sėkmingo ir tvaraus projektų vystymo prielaida.
Po šių seminarų bendruomeninės organizacijos inicijavo ir organizavo LR Seimo rūmų Lietuvos Tarybos salėje Apvalaus stalo diskusiją, kurios dalyviai buvo LR Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta Rokickienė, LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė ir jo nariai Kasparas Adomaitis ir Romualdas Vaitkus, LR Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Algė Staniūnaitė-Tonkich, Vilniaus miesto savivaldybės vyr. Architektė Laura Kairienė, Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis, Lietuvos architektų rūmų pirmininko pavaduotojas Lukas Rekevičius, Advokatų profesinės bendrijos „WALLESS“ advokatas Evaldas Klimas, UAB „Vilniaus planas“, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, urbanistas-architektas Sigitas Rimkevičius ir Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjungos atstovai. Visą diskusijos įrašą galite rasti youtube kanale – Atviras Seimas https://youtu.be/nSRPzEAXoI8?t=1 Po įvykusios apvalaus stalo diskusijos pokalbiai netilo ir susidomėjimas kodėl bendruomenėms vis dar yra sudėtinga dalyvauti miesto plėtros projektų viešinimuose, projekto „Tvarus bendruomenių dalyvavimas miesto plėtroje ir konversijoje“ organizatoriai inicijavo papildomą seminarą tema „Teisiniai interesų gynybos būdai miesto plėtros ir konversijos procesuose. Konkrečių atvejų analizė“. Dr. Evaldas Klimas aptarė, ką būtina suprasti teisiniuose aspektuose, kurie yra lemiami miesto plėtros ir konversijos procesuose. Planavimo įstatymai, zonavimas, naudojimosi žeme taisyklės ir kitos teisinės normos nusako, kaip gali vykti miesto teritorijų vystymasis. Teisės aktai taip pat gina individo ir bendruomenės teises bei interesus. Todėl svarbu, kad gyventojai būtų informuoti apie teisines nuostatas ir galimybes ginti savo teises miesto plėtros procese.
Dažnu atveju bendruomenių kompetencija viešinimuose nėra lygiavertiška su pranešėjais, tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės žinoti. Jos gali ieškoti teisinės konsultacijos, kad
geriau suprastų savo teises ir pareigas miesto plėtros procese. Teisinė ekspertizė gali atskleisti galimus konfliktus su planais arba paraginti imtis teisinių veiksmų, jeigu yra pagrindo manyti, kad bus pažeistos teisinės normos.
Puikiai suprantama, kad bendruomenių dalyvavimas gali turėti tiesioginės įtakos teisinėms strategijoms. Aktyvus bendruomenių dalyvavimas gali leisti formuoti teisinius argumentus ir pateikti pastabas, į kurias turėtų būti atsižvelgiama rengiant miesto plėtros planus arba konversijos projektus. Bendruomenės atstovai, turėdami tinkamą teisinį pagrindą, gali kreiptis į teismą, jeigu mano, kad projektas pažeidžia jų teises arba aplinkos taisykles.
Be to, svarbu pabrėžti, kad teisinis interesų gynimas taip pat gali būti susijęs su skaidrumo užtikrinimu. Planavimo procesų atvirumas ir viešumas leidžia bendruomenėms aktyviau dalyvauti ir ginti savo teises. Teisiniai dokumentai, planavimo procedūrų aprašymai ir kiti svarbūs duomenys turi būti prieinami visiems, lengvai randami paieškos sistemose, kadangi tik taip būtų užtikrinta visų suinteresuotų šalių galimybė dalyvauti.
Bendruomenių dalyvavimas ir teisiniai interesų gynimo būdai yra glaudžiai susiję ir gali paveikti miesto vystymąsi. Sėkmingai integruojant šiuos aspektus, galima sukurti teisiškai pagrįstus ir bendruomenės poreikius atitinkančius miesto plėtros ir konversijos planus. Tai taip pat suteikia galimybę stiprinti piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis ir užtikrinti teisingesnį bei darnesnį miestų vystymąsi.
Neginčijama, kad bendruomenių dalyvavimas gali turėti ilgalaikį poveikį teisinėms nuostatoms. Aktyvus dalyvavimas gali skatinti teisės aktų keitimą arba atnaujinimą, kad būtų atsižvelgiama į bendruomenių poreikius ir nuomonę. Tai rodo, kad bendruomenių įsitraukimas gali tapti veiksmingu būdu palaikyti miesto plėtros ir konversijos procesus teisinėje srityje.
Beatričė Umbrasaitė vieno iš seminarų metu sakė: „Miestai yra gyvi organizmai, kuriuos savo gyvenimo būdu, ryšiais, veikla kuria jų gyventojai. Kiekviena miesto erdvė savyje turi užkoduotą vietos gyvenimo lygmenį: pėsčiųjų ryšius, gyventojų įpročius, vietines problemas, stiprybes ir pan. Teritorijų planavimas ir projektavimas turėtų prasidėti nuo šio lygmens atskleidimo ir supratimo – dialogo su vietos bendruomene – ir toliau vystytis atsižvelgiant į tai. Ilgainiui, iš sveikais ryšiais pagrįsto miesto, išlošia visi”.
Labai svarbu pabrėžti, kad norint sėkmingai įgyvendinti teritorijų planavimo viešinimo principus, reikia sukurti tinkamas platformas ir procesus, kurie skatintų aktyvų bendruomenių dalyvavimą. Tai gali apimti viešas diskusijas, konsultacijas, dirbtuves arba kitus metodus, kurie skatina sąveiką ir dialogą tarp planuotojų ir gyventojų.
Visa tai rodo, kad teritorijų planavimo viešinimas ir bendruomenių dalyvavimas jame nėra tik etiškas principas, bet ir veiksmingas būdas sukurti darnias ir atsparias bendruomenes bei aplinką. Tai yra investicija į ateitį, kuri leidžia sujungti įvairias perspektyvas ir pasiekti ilgalaikius tvarumo tikslus.
Naujosios Vilnios miesto bendruomenės kartu su Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjunga vykdomo projekto „Tvarus bendruomenių dalyvavimas miesto plėtroje ir konversijoje“ vienas iš uždavinių buvo suteikti gyventojams žinių apie teritorijų planavimo ir statybos teisinį reguliavimą, urbanistikos ir architektūros kokybės principus. Todėl visų seminarų įrašus ir skaidres rasite FB Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjunga , Yotube kanale https://www.youtube.com/@vbosvilnius8140/streams bei internetiniame tinklapyje adresu https://www.vbos.lt
