Lietuvoje viešinti performanso menininkė Marina Abramovič nepraleido progos apsilankyti MO muziejuje – čia ji susipažino su kovo 9 d. atidaroma didžiąja paroda „Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene“.
Žymiausia performanso menininke pasaulyje neretai tituluojama kūrėja, savo darbuose tyrinėjanti kūno galimybes, teigė esanti pavargusi nuo Vakarų dominuojamos perspektyvos, todėl žvilgsnis į seksualumo kultūrą Baltijos šalyse jai atrodo itin reikšmingas.
Naujojoje MO muziejaus parodoje „Šito pas mus nėra“ tiriama lyčių dinamikos raida ir seksualumo kultūra Baltijos šalyse nuo XX a. 7–ojo dešimtmečio iki šių dienų. Joje gilinamasi į per pastaruosius šešis dešimtmečius įvykusius poslinkius, atskleidžiant esminių pokyčių tempą ir išryškinant įsisenėjusias problemas.
Parodoje su jos kuratoriais Inga Lāce, Adomu Narkevičiumi bei Rebeka Põldsam apsilankiusi Marina Abramovič pabrėžė, kad pati gimė komunistinėje santvarkoje, Serbijoje (tuo metu – Jugoslavijoje), todėl turėjo susidurti su panašia cenzūra bei suvaržymais.
„Dariau viską, kad sulaužyčiau taisykles ir ignoruočiau sistemą. Siekiu menininkams parodyti, kad įmanoma išsilaisvinti, laisvai reikštis, nepaisant to, kaip tai gali būti sunku. Buvimas menininku neatsiejamas nuo rizikavimo – kai tai padarai, viskas tampa įmanoma ir gali įkvėpti ateinančias kartas“, – teigė M. Abramovič.
Performanso menininkė pabrėžė, kad paroda MO muziejuje yra viena geriausių, jos matytų pastaruoju metu.
„Esu pavargusi nuo vakarietiškos perspektyvos mene ir visuose klausimuose. Ši paroda – labai gaivi, kalbanti įdomiomis temomis, jungianti praeitį su dabartimi. Ją ypač verta pamatyti jaunajai kartai“, – įspūdžiais po apsilankymo parodoje dalinosi kūrėja.
M. Abramovič prisiminė pati augusi aplinkoje, teigusioje, kad kalbėti apie seksualumą ir intymumą – nevalia: menininkės mama jai nuolat sakydavo, jog seksas yra purvinas ir juo niekuomet nereikėtų užsiimti, nebent tam, kad susilauktų vaikų.
„To niekada ir nepadariau. Lygiai taip pat niekada nesiklioviau tokiais ar panašiais nurodymais, nes svarbiausia – kūno laisvė, jos išraiška ir galimybė būti kuo tik nori. Kiekvienas laikotarpis susiduria su vis kitais apribojimais ir kiekvienas iš jų turi sulaužyti kokias nors taisykles, taip pat – ir šis“, – reflektavo menininkė.
Išskirtiniu apsilankymu parodos atidarymui besirengiančiame muziejuje džiaugėsi jo vadovė Milda Ivanauskienė. Pasak jos, M. Abramovič – kūrėja, išdrįsusi peržengti taisykles ir reprezentuoti savo kūną tuo laiku, kai tai nebuvo paprasta bei priimtina.
„Net jos šeima nepalaikė to, ką M. Abramovič siekė kurti, ji pati nuolat turėjo kovoti su primestomis normomis, manifestavo laisvę kūnui, apsisprednimui, saviraiškai bei teisę būti tuo, kuo esi. Itin emblematiška, kad jos pažintis su MO muziejumi įvyko būtent šioje parodoje“, – sakė MO muziejaus vadovė.
