Naujai išrinktas Vilniaus meras, Valdas Benkunskas, mero pareigas oficialiai pradės eiti nuo balandžio 26 dienos. Iki to laiko mero laukia nemažai pasirengimo darbų ir kitų iššūkių. Apie ateities Vilnių, programą, pasikeitimus administracijoje, prioritetus ir kitus darbus būsimą Vilniaus merą kalbino portalas MadeinVilnius.lt.
Meras žada, kad per ketverius metus Vilnius pagaliau turės pabaigtą Nacionalinio stadiono projektą. Paliestas bus ir Sporto rūmų atnaujinimo klausimas. Naujo mero komanda sieks labiau skatinti žmones renovuotis daugiabučius, o Susisiekimo ministerijai bus ruošiamas pasiūlymas padėti Vilniui pagerinti oro susisiekimą.
Kada pagaliau pabaigs griauti Nacionalinį stadioną?
Griovimo darbai jau yra baigti, dabar yra ruošiama aikštelė būsimoms statyboms. Pats projektas yra techninio projekto ekspertizės stadijoje. Yra parengtas techninis projektas, kuris dabar peržiūrimas, jam teikiamos pastabos. Labai tikiuosi, kad artimiausiais mėnesiais mes jau turėsime statybos leidimą ir dar šį pusmetį prasidės realūs statybų darbai.
Tai kada Vilnius turės stadioną?
Pagal sutartį numatyta Nacionalinį stadioną turėti jau 2025 metais. Negalime pamiršti, jog dažniausiai atsiranda įvairių kliuvinių, pavyzdžiui, infliacija, bet šiuo atveju savivaldybė yra visas rizikas perleidusi privačiam investuotojui. Sutartis ir nustatyti įsipareigojimai leidžia mums nedaryti jokių mokėjimų iki tol, kol mes neturėsime užbaigtų statybų ir viskas bus perduota valdymui. Šiuo atveju matome visas prielaidas, kad projektas sėkmingai judėtų į priekį.
Apie Sporto rūmus. Ar bus bandoma prikelti juos naujam gyvenimui?
Sporto rūmai ir jų prieigos yra apleista teritorija – piktžaizdė ir tas vaizdas tikrai miesto nepuošia, nors jie yra praktiškai senamiestyje, vizualiai jautrioje vietoje. Vienas iš svarbiausių darbų bus išspręsti šito objekto atnaujinimo kelią su Vyriausybe, nes projektas, kuris buvo pradėtas, bet žlugo dėl rangos konkurso niuansų, yra padėtas į šoną. Kiek žinau, Vyriausybė yra šnekėjusi su žydų bendruomene dėl galimybės įrengti muziejų. Mano manymu, reikėtų pabandyti papildomai padiskutuoti dėl konferencijų centro atsiradimo šitoje vietoje, išsaugant visą jautrumą ir įprasminimą dėl vietovės subtilumo. Dabar Turto bankas tiesiog investuoja pinigus į konservavimą ir saugojimą, kitaip tariant – į beprasmybę.
Taip suprantu, kad jeigu viskas vyks sklandžiai, per 4 metus galime turėti atnaujintą pastatą?
Per 4 metus tikrai yra įmanoma turėti jau pabaigtus darbus nuo sutarimo, kas ten turi būti, iki visų techninių dokumentų parengimo ir statybų. Pastatas yra saugomas, jis nebus perstatomas, tik renovuojamas, pritaikomas toms erdvėms, kurios bus numatytos funkciškai. Jokių grandiozinių statybų nebus.
Vilniuje yra nemažai apleistų pastatų, nebaigtų statybų. Ką su jais darysite?
Čia labai priklauso, kas yra pastato savininkais. Atsiranda niuansai dėl žemės sklypo nuosavybės formos: ar tai yra išnuomotas valstybinės žemės sklypas, ar privatus. Savivaldybė turi tiesioginį interesą, kad apleistų teritorijų būtų kuo mažiau ir tokios piktžaizdės, kurios darko bendrą miesto vaizdą, dingtų iš mūsų žemėlapio. Čia gali pasitarnauti žemės ir nekilnojamo turto mokesčių reformos, jeigu jos bus priimtos Seime. Tai leis miesto taryboms nustatyti tvarkas ir labiau apmokestinti būtent apleistų teritorijų savininkus. Tokia paskata leis arba užbaigti projektus, arba, jeigu nėra finansinių galimybių, juos parduoti. Aišku, turime vietų, kurios yra tiesiog įklimpusios teismų maratonuose ir teismai turi pasakyti, ar išduotas statybos leidimas ir projektai yra teisingi, teisėti ir juos galime įgyvendinti.
Ar planuojate spręsti daugiabučių renovacijos klausimą?
Daugiabučių renovacija yra tikrai opus klausimas, ypač didmiesčiams, o Vilniaus mieste turbūt labiausiai, nes mes turime didžiausią nerenovuotų namų skaičių šalyje. Dabartinė renovacijos politika suformuota Vyriausybės ir įgyvendinama Aplinkos ministerijos. Pinigai, finansinė paskata iš tų pačių Europos Sąjungos lėšų, yra skiriami būtent Vyriausybės nustatyta tvarka. Reikia pripažinti, kad finansinės paskatos žmonėms priimti sprendimą renovuoti savo namus kasmet arba kas kelis metus vis mažėja. Procedūros yra griozdiškos, ilgai užtrunkančios, todėl didelį proveržį čia yra gan sunku padaryti.
Nors mes turime renovacijos projektų prieaugį nuo vidutiniškai 30 namų iki 120, norint turėti reikšmingesnį pokytį, reikia pasiekti bent 500 renovuojamų namų per metus. Mes dabar svarstome galimybes programoje įtraukti atskirą savivaldybės biudžetinį fondą, kuris prisidėtų prie europinės paramos ir leistų gyventojams turėti didesnę finansinę paskatą. Mažesnė finansinė našta padėtų išjudinti renovacijos procesus.
Yra ir kelios biurokratinės, tokios smulkesnės priežastys, kurios patį procesą daro griozdišką, pvz. kainų indeksavimas, kas matėme įvyko praeitą vasarą. Tai akivaizdžiai daugelį projektų padarė neįgyvendinamais. Tos kainos, kurios buvo fiksuotos gyventojų susirinkimuose, tapo nebeaktualios, nes joks statybininkas tiesiog neateina į rangos konkursus ir už tuos pinigus nepadaro tų darbų dėl objektyvių priežasčių. Tam tikras lankstumas indeksavimo procesuose arba priimant patogesnius sprendimus gyventojams dėl atnaujinamų projektų irgi yra labai svarbus.
Be abejo, reikia sulaukti karo Ukrainoje ir visos energetinės krizės pabaigos, nes dabar, nors mes gyvename ganėtinai normaliomis sąlygomis, neturime vieningos politikos iš Vyriausybės. Dabar iš vienos pusės mes prašome ir skatiname gyventojus priimti sprendimus renovuoti savo turtą, iš kitos pusės, skirdami lengvatas už šildymą, mes juos demotyvuojame. Koks tikslas yra renovuoti butą, jeigu vis tiek valstybė apmoka 80% šildymo sąskaitos? Dėl šio klausimo svarbu pasiekti kompromisą su Vyriausybe: gyventojai, kurie atsisako renovuoti savo būstą, arba namas, kuris atsisako renovuoti savo būstą, po kelių metų turės gauti pranešimą, kad už 3, 4 ar 5 metų kompensacijų toks būstas nebegaus.
Kokiais veiksmais planuojate pritraukti užsienio investuotojus į Vilnių, atsižvelgiant į geopolitinę ir ekonominę situaciją, kuri pastaruoju metu nėra palanki Lietuvai?
Karas yra arti mūsų ir geopolitinė situacija tikrai yra įtempta, bet nepasakyčiau, kad mes esame kažkokioje raudonoje zonoje, kur joks užsienio kapitalas neinvestuoja. Pirmiausia, miestas atsakingas už tai, kad būtų patrauklus ir patogus. Mano manymu, vienas iš svarbiausių aspektų – viešųjų paslaugų kokybės gerinimas – švietimo, medicinos paslaugų prieinamumas, judėjimo infrastruktūros plėtimas mieste. Investuojantis verslas nori ir turi žinoti, kad jo darbuotojai čia jausis patogiai, turės, kur gyventi, turės kur dirbti ir kad tai yra tikrai geras ir patogus miestas. Yra visas kompleksas priežasčių, kurios daro miestą arba valstybę patrauklią arba mažiau patrauklią.
O kaip spręsite oro susisiekimo klausimą? Neturime nacionalinių oro linijų, vis daugiau oro vežėjų atšaukia tiesioginius skrydžius iš Lietuvos…
Oro susisiekimas yra didelė problema, kuri tęsiasi jau daug metų ir čia reikalingas ilgalaikis ir tvarus sprendimas. Negalime turėti vienadienių kažkokių projektėlių, linijų, kurios pakilo ir buvo aišku, kad nusileis labai greitai. Reikia ilgalaikių sprendimų – tai derybos ir susitarimas su Vyriausybe, Susisiekimo ministerija, apsibrėžimas, kad mes tikrai turėsime 5-10 metų laikotarpiui stabilų finansavimą iš Vyriausybės. 10, 15, 20 milijonų tam, kad mes galėtume pasirašyti ilgalaikę sutartį su pagrindiniais oro vežėjais, dirbančiais aplink Vilnių: tiek lenkais, tiek latviais, ir sukurti bent 15 krypčių maršrutus, kur skrydžiai būtų vykdomi bent 3 kartus per savaitę: rytais ir vakarais į pagrindinius oro uostus. Tam reikės investuoti, bet tos investicijos tikrai sugrįš, nes patogus oro susisiekimas prisideda prie investicijų grįžimo į valstybę ir į miestą. Tai nėra tiesioginė savivaldybės funkcija, bet aš, kaip meras, tikrai dėsiu pastangas, kad įtikinčiau Vyriausybę, jog reikia turėti ilgalaikę programą.
O kaip ruošiatės bendradarbiauti su Vilniaus rajonu?
Šiuo metu tiek Vilniaus rajono naujai išrinktas meras, tiek aš, turime savų iššūkių iki mūsų oficialios kadencijos pradžios. Kiek spėjome apsikeisti nuomonėmis, sutikome, kad yra tam tikros sritys, kurios persidengia. 2 sritys jau dabar yra ant derybų stalo, pokalbio centre. Viena iš jų yra švietimas, nes daug Vilniaus rajono gyventojų realiai dirba ir vaikus veda į Vilniaus miesto savivaldybės įstaigas, tad susiduriama su dvigubu deklaravimu, kuomet vienas iš tėvų deklaruoja gyvenamą vietą Vilniaus mieste. Reikia spręsti šią problemą dėl bendrojo švietimo santykių ir, aišku, transporto judėjimo iki šių įstaigų. Mes neturime jokio intereso, kad Vilniaus rajono gyventojai, dirbantys mieste, savo automobiliu vyktų į Vilnių, taip didintų kamščius gatvėse ir prisidėtų prie tų pačių įsisenėjusių problemų. Patogus viešasis transportas, kuris leistų atvykti iš Vilniaus rajono kažkurių vietų į miesto teritoriją irgi yra mūsų bendras interesas.
Ar jau šiemet pradėsite dirbi ties šiais klausimais?
Aš manau kad taip, bent jau pradiniame lygmenyje, kai išsigryninama, kur yra problemos ir kokie turi būti sprendiniai. Didelio pasirengimo nereikės, nes yra tam tikros institucijos, kurios visus srautus seka ir skaičiuoja. Svarbiausia bus šiuos rodiklius sužiūrėti ir priimti sprendimus iš politinės pusės, ką reikia padaryti.
