Antradienį po audros Vilniuje nuvirtus seniausiam miesto medžiui – Sapiegų parko liepai – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius įvardijo žaliųjų erdvių svarbą miestuose. Politikas tikisi, kad augantis žmonių rūpestis dėl miesto augmenijos bus nukreiptas į žalesnių miestų vystymą ateityje.
„Vakar Vilnius neteko seniausios savo liepos, neseniai turėjome skandalą su Ceikinių g. neteisėtai nupjautu ąžuolu, savivaldos atstovai ginčijasi dėl to, ar gali kaip nors sustabdyti medžių kirtimą. Istorijos skirtingos, bet jos turi bendrą vardiklį – visi supranta žaliųjų erdvių svarbą. Žmonių jautrumas šiais klausimais labai teisingas, nes medžiai miestuose svarbūs toli gražu ne vien dėl estetikos – jie suteikia mums pavėsį, gaivina orą, sugeria drėgmę, sulaiko dulkes, atlieka namų funkciją įvairiai gyvūnijai,“ – savo feisbuko paskyroje rašo V. Sinkevičius.
Europos Komisijos narys pabrėžia, kad medžių ir augmenijos būklės klausimai yra neatsiejami nuo miesto gyventojų fizinės ir psichologinės sveikatos. Anot politiko, praeitą savaitę Europos Parlamente patvirtintas Gamtos atkūrimo įstatymas iš esmės yra apie žmogaus ir gamtos sąveiką, kuri yra naudinga abiems.
„Ir nors įstatymas negali apsaugoti medžio nuo audros ar neteisėto kirtimo, tačiau jis gali įvesti minėtą principą į miestų planavimą. Pvz., konkrečiai žalių erdvių klausimų miestuose gamtos atstatymas sako:
- Žalios erdvės miestuose, taip pat ir konkrečiai kalbant apie medžių dengiamą miesto plotą – negali mažėti.
- Vykdant miesto plėtros projektus – renovacijas, naujos infrastruktūros statybas ir kita – galutiniame rezultate miesto žalių erdvių plotai turi būti didesni, nei buvo iki jų,“ – rašo V. Sinkevičius.
Pasak politiko, šie punktai yra itin svarbūs, nes galutinis miesto būklės rezultatas priklauso ne nuo vieno ar kito medžio, tačiau nuo sisteminio požiūrio į erdves, o ypatingai – į medžius.
“(…) Suprantu, kad galvoje paprasta atskirti žmogų nuo gamtos, miestą nuo draustinio, bulvių lysvę nuo pušyno, tačiau gamta nėra daloma. Tą labai gerai iliustruoja ir ažiotažas kylantis Vilniuje. Didesnis dėmesys žaliosioms erdvėms mieste – reiškia sveikesnius miestiečius, geresnį orą ir bendrai puikesnę visų savijautą. Tad nors naujienos apie medžius, kurių netenkame, nėra malonios – džiugu matyti tokį žmonių rūpestį. Ir labai norėtųsi, kad jis būtų nukreiptas į ilgalaikę miestų plėtrą, kuri lygiai taip pat būtų vykdoma remiantis principu „kas sveika gamtai – naudinga žmogui,“ – mintimis dalinasi europarlamentaras.
ELTA primena, kad liepos 13 d. Europos Parlamento (EP) nariai nusprendė, kad iki 2030 m. penktadaliui ES sausumos ir jūrų ekosistemų turi būti taikomos gamtos atkūrimo priemonės. EP pozicijai dėl gamtos atkūrimo taisyklių projekto pritarė 336 EP nariai, 300 nepritarė, o 13 susilaikė.
Miglė Vasiliauskaitė (ELTA)
