Miestas

V. Benkunskas: P. Cvirkos paminklą žadama nukelti rugsėjo viduryje

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sveikina paveldosaugininkų sprendimą išbraukti sostinėje esantį paminklą sovietmečio rašytojui ir politiniam veikėjui Petrui Cvirkai.

Vicemero teigimu, nelikus teisinės apsaugos, paminklas turėtų būti nukeltas rugsėjo viduryje, jį planuojama perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui

„Labai sveikiname ilgai lauktą, ir, turbūt, pavėluotą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimą, labai džiaugiamės ir jį palaikome. Artimiausiu metu organizuosime tolimesnius veiksmus – rugsėjį ketiname pristatyti tarybai rezoliuciją dėl paties paminklo perkėlimo į kitą vietą“, – sakė jis.

 

„Jokių formalių tarybos sprendimų, kur klausimas būtų sprendžiamas iš principo, tikrai nereikia. Bet norėdami išlaikyti orų veikimą ir viešumą, tikrai tokią rezoliuciją registruosime“, – pridūrė jis. 

V. Benkunskas priminė, kad šiuo metu savivaldybė diskutuoja su Lietuvos nacionaliniu muziejumi dėl nuo Žaliojo tilto nukeltų sovietinių skulptūrų perdavimo, todėl, anot jo, „šiame kontekste, matyt, labai tiktų ir šio paminklo perdavimas muziejui“.

Vicemeras sako, kad dar laukiama ekspertų sprendimo dėl P. Cvirkos skvero – kaip jis bus tvarkomas, priklausys nuo to, kokias vertingąsias savybes vertinimo taryba nuspręs įtraukti.

 

Antradienį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsisprendė išbraukti P. Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro, taip užbaigdama kelis dešimtmečius trunkančias diskusijas dėl sovietmečio rašytojo ir veikėjo įamžinimo. Ekspertai paminklo klausimą sprendė sostinės mero Remigijaus Šimašiaus ir kultūros ministro Simono Kairio prašymu.

Vertinimo taryba popietę turėtų apsispręsti, ar įtraukti į registrą patį skverą – to prašęs Vilniaus meras mano, kad skverą į registrą reikėtų įtraukti kaip „charakteringą neoklasicizmo stilistikos pavyzdį“.

P. Cvirkos paminklo nuėmimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad rašytojas ir politinis veikėjas P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.

 

Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.

Autorius Ignas Jačauskas

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
10 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
MikrorajonVibes
MikrorajonVibes
1 metus

Stilius tos aikštės yra OK ir turi vertės, ji visa lyg ir saugoma. Ten reiktų paminklą pastatyti kokį, kad su stiliumi nesipjautų per daug. Gal kam nors, kas tokius kaip Cvirka šaudė. Kokiam Lukšai-Daumantui gal?

Albinas
Albinas
1 metus

ir ką paliks žiojėjančią skylę miesto audiny, kaip išėjo su nelaimingu žaliuoju tilto ir jo tragiškomis “meno” instaliacijomis vietoje skulptūrų.

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button