Pirmadienį po kelerių metų pertraukos vėl atsiradusi nuošliauža Gedimino kalne kelia nerimą, bet nėra grėsminga, sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Jis pirmadienį aptarė situaciją su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Rūta Kačkute.
„Tai nemaloni žinia, kuriai buvo pasiruošta. Blogėjanti kalno būklė buvo stebima nuo praėjusios savaitės, todėl muziejus buvo iš anksto pradėjęs ruoštis tokiems galimiems scenarijams. Visos susijusios institucijos apie tai buvo informuotos laiku, visos susijusios institucijos aptarė galimus sprendimus. Atsiradusi nuošliauža esminiam kalno būklės stabilumui grėsmės nekelia – tai svarbiausia“, – pranešime spaudai teigia ministras.
Jis primena, kad ekstremali situacija Gedimino kalne nebuvo atšaukta, o avarinė kalno būklė toliau likviduojama. Anot ministro, kalnui šiuo metu ypač kenkia nedėkingi orai.
„Todėl drįsiu sakyti, kad nuošliaužos tokiame kontekste yra sunkiai išvengiamos“, – tvirtino jis.
S. Kairys taip pat teigia, kad tvarkymo procesas užsitęsė per ilgai dėl neteisingo planavimo.
„Labai apmaudu, kad šio kalno tvarkybos ir būklės stabilizavimo darbai buvo suplanuoti neteisingai, pasirenkant finansavimo šaltinių ES lėšas. Tai iš esmės apsunkino ir prailgino visą procesą, tuo labiau kad ginčas atsidūrė teisme ir kompleksiniai kalno sutvarkymo darbai vėluoja“, – sakė ministras.
Lietuvos nacionalinis muziejus pirmadienį pranešė apie užfiksuota naują nuošliaužą pietrytiniame kalno šlaite, kartu atkreipdamas dėmesį, kad grėsmės bendrai kalno būklei tai nekelia. Tai yra pirmoji nuošliauža nuo 2017-ųjų metų.
Pasak muziejaus, kiti kalno šlaitai šiuo metu yra stabilūs, tačiau didžiausią nerimą kelia kasdien matuojamas kalne susikaupusio vandens lygis, kuris veikia nestabilų supiltinį paviršiaus gruntą.
Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Pastaruoju metu esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai stringa dėl muziejaus ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ – įmonė ir valstybinės institucijos nesutaria, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų. Su šia įmone muziejus pernai nutraukė sutartį.
Autorius Ignas Jačauskas
