Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto prodekano, profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus teigimu, eilės pas gydytojus susidaro dėl medikų specialistų trūkumo, biurokratizacijos ir dirbtinių apsilankymų. Anot jo, neseniai į viešąją erdvę iškelta problema dėl šeimos gydytojų darbo visą parą didina sveikatos sistemos problemų mastą.
Specialistų trūkumas taip pat ilgina eiles
Pasak prof. V. Kasiulevičiaus, dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo pacientų apsilankymų skaičius kai kuriose specializuotose srityse. Taip pat norint šiuo metu atstatyti sveikatos sistemą po pasaulinės pandemijos, reikia papildomų lėšų ir specialistų.
„Pavyzdžiui, psichikos pagalbos prieinamumas sumažėjo, prailgėjo operacijų eilės, nes buvo iš tikrųjų mobilizuota sveikatos sistema COVID-19 pagalbos teikimui ir t. t. O valstybė, aišku, skyrė pagrinde visas papildomas lėšas COVID-19 – PGR testavimui, apsaugai. Visos kitos sritys liko kaip ir buvusios ir netgi gal labiau apleisto“, – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) penktadienį surengtoje nuotolinėje diskusijoje „Negaluojanti sveikatos sistema: kokio gydymo reikia?“ pasakojo profesorius.
„Ir dabar, kai mes kalbam apie norą atstatyti situaciją po tokios sunkios pandemijos, tai, be abejo, sveikatos priežiūrai reikia resursų, lėšų pakankamai. Mes negalime susitvarkyti su tokiais resursais su visomis tomis problemomis, su eilėmis“, – pažymėjo V. Kasiulevičius.
Anot jo, eilės pas šeimos gydytojus nėra tokios didelės kaip kitose Europos šalyse, tačiau blogesnė situacija – norint užsiregistruoti pas gydytoją specialistą.
„Pas šeimos gydytojus eilės vidutiniškai iki 7 dienų, tai nėra blogiausias rezultatas Europoje. Yra galbūt blogesnė situacija su specializuota pagalba, kur reikia specialistų, kardiologų ir taip toliau. Čia, vėlgi, tos žmogiškųjų resursų problemos“, – pabrėžė profesorius.
„Mes neseniai su fakulteto atstovais vizitavome Šiaulių ligoninėje. Ir ką mes matome? Mes iš tikrųjų matome daugybę įrangos, daugybę technologijų, bet trūkumą milžinišką specialistų. Na, jeigu yra tokioj ligoninėj, kuri visą regioną aptarnauja, trūkumas neurologų, kardiologų, anesteziologų, skubios pagalbos specialistų, tai kaip galime užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą be eilių? Aišku, kad tos eilės bus, ir jos, dar klausimas, ar nedidės“, – akcentavo V. Kasiulevičius.
Dirbtiniai apsilankymai ir pertekliniai siuntimai – problemos dalis
Pasak profesoriaus V. Kasiulevičiaus, sprendžiant eilių pas gydytojus problemą taip pat reikia debiurokratizuoti siuntimų ir pažymų sistemą.
„Reikia debiurokratizuoti kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, yra krūvos apsilankymų, kurie niekaip nesusiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu – reikia pažymų į baseiną, reikia sportavimui pažymų. Ir tas nesibaigia, nedebiurokratizuota sistema“, – pažymėjo Medicinos fakulteto prodekanas.
„Kitas dalykas yra dirbtiniai specialistų siuntinėjimai. Baigiasi pratęstas siuntimo galiojimas iki dviejų mėnesių, bet eilės išsitęsusios ir ilgiau, ir pacientai grįžta, kad būtų perrašytas siuntimas, tai, įsivaizduokit, kiek tai užima laiko ir pykdo žmones“, – teigė V. Kasiulevičius.
Taip pat, anot jo, eiles prie gydytojų kabinetų sudaro ir dirbtiniai apsilankymai, pavyzdžiui, kai pacientui reikia pratęsti vaistų vartojimą, o to padaryti be specialisto konsultacijos – neįmanoma. Profesoriaus nuomone, sergantys lėtinėmis ligomis turėtų galėti patekti pas specialistą visada.
„Aš tai apskritai galvoju, kad jeigu žmogus turi kažkokią sunkią lėtinę ligą, tai jis turi būti dispanserizuotas visam gyvenimui, galėti patekti pas specialistą tiesiogiai visada dėl tos konkrečiai ligos, o ne kiekvieną kartą eiti siuntimo“, – siūlė V. Kasiulevičius.
„Nors yra tas įsakymas ministro dėl dispanserizacijos, bet jis vykdomas gana vangiai ir dispanserizuojamas nepakankamas skaičius žmonių, todėl, kad neapsimoka gydymo įstaigoms, daug geriau paimti pinigus už konsultaciją“, – pridūrė šeimos gydytojas.
V. Kasiulevičius atkreipė dėmesį į žemą Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumą – prevenciją.
„Kitas dalykas yra prevencija. Ir čia siejasi su sveikatos raštingumu. Mūsų sveikatos raštingumas yra vienas žemiausių Europoje, ypač vyresnio amžiaus žmonių. Tą reikia pripažinti. Lietuva visiškai neinvestuoja į šitą sritį, nematau jokių investicijų į tą sritį“, – kritikavo profesorius.
Įstatymuose – visą parą, ministerijos teigimu, gydytojai dirbs 12 valandų
Anot Medicinos fakulteto prodekano, Seimo patvirtintoje sveikatos priežiūros tinklo pertvarkoje numatytas savivaldybių sveikatos centrų kūrimas, į kurį įeina ir pirminė sveikatos priežiūra – šeimos gydytojai. Į įstatymus buvo įrašytas ir reikalavimas teikti priežiūrą visą parą. Dabar Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) reikia Vyriausybei pateikti planą ir nutarimą, kad tai yra vykdoma.
„Seimui priėmus tam tikrus įstatymus, atsirado poreikis ir buvo įrašyta tuose įstatymuose pirminė sveikatos priežiūra, teikiama visą parą. Na, ir sveikatos ministerija, be abejo, turi pateikti Vyriausybei planą ir nutarimą, kad tai vykdoma, nes įstatymai turi turėti poįstatyminės teisės aktus“, – aiškino V. Kasiulevičius.
„Patys suprasdami, kad tai nelabai realistiška įgyvendinti, kad pirminė sveikatos priežiūros sistema dirbtų visą parą, nelabai tą diskutavo, turėdami turbūt minty, kad tyliai pateiksim, Vyriausybė patvirtins, nes taip reikia vykdyti įstatymus, Vyriausybės nutarimas turi atitikti įstatymą. Ir vėliau, kaip jie sako, pakeis tą sprendimą į 12 valandų. Tai labai tokia keista aplinkybė. Reiškia, dabar patvirtins, o vėliau pakeis į 12 valandų užtikrinimą pagalbos“, – teigė profesorius.
Pasak jo, norint, kad pirminė sveikatos prežiūra būtų teikiama visą parą, reikia turėti daugiau žmogiškųjų resursų.
„Naktiniam darbui, norint užtikrinti pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklą, reikalinga tikrai labai nemažai etatų. Jeigu sveikatos priežiūros įstaigos, ypač rajonuose, neturi galimybių užtikrinti savo darbuotojų apsaugos, įsteigti apsaugos postų, tai čia mes norim užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas net ir nedidelėse įstaigose visą parą“, – pažymėjo V. Kasiulevičius.
Jo teigimu, ministerija šiuo metu nori steigti skubios pagalbos kabinetus, kurie tiesiogiai teiktų pagalbą pacientams. Profesorius neslepia, kad tai būtų vienas š šios problemos sprendimų, tačiau ir jis reikalauja žmogiškųjų resursų.
„Na, be abejo, ministerija turi visokių minčių steigti skubios pagalbos kabinetus, kurie teiktų tą pagalbą, nes COVID-19 kaip ir buvo tokia eksperimentinė situacija, kai steigėsi tie vadinami COVID-19 kabinetai, savivaldybės turėjo tokius, kur pacientai galėjo kreiptis tiesiogiai. Ir ta mintis, kad skubios pagalbos kabinetai ne ligoninių teritorijoje, o pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų teritorijoje, galėtų perimti dalį srauto“, – aiškino šeimos gydytojas.
„Be abejo, tai vienas iš sprendimų, bet jis irgi reikalauja tam tikrų etatų. Reikia papildomai darbo jėgos. Aišku, tokios didelės įstaigos kaip Centro poliklinika Vilniuje ar galbūt ir kitos poliklinikos gali užtikrinti visą parą darbą pirminės asmens sveikatos priežiūros, bet tai irgi kainuoja nemažus pinigus ir jiems. Tai neįsivaizduoju, kaip mažos įstaigos tą darys. Tai greičiausiai vis tiek bus grįžtama prie kažkokios kooperacijos“, – reziumavo prof. V. Kasiulevičius.
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
