„Kadaise ant kalvos šalia Žaliojo tilto stovėjo rūmai. Karaliaus išrinkimo dienos proga juose buvo surengtos prašmatnios iškilmės su šaudymais iš patrankų, fejerverkais, šokiais”. Taip būtų galima pradėti pasakojimą apie nebeegzistuojantį Vilniaus kvartalą – paslaptingąjį Piromontą. ,,Neakivaizdinis Vilnius“ siūlo tęsti sostinės rajonų studijas su nauju maršrutu „Piromontas. Istorinis išnykęs kvartalas“ būtent jame.
Žinoma, kad viena iš miesto teritorijų, įsikūrusių dešinėje Neries krantinėje, tarp dabartinių Kalvarijų, Žvejų ir Rinktinės gatvių, nuo XVIII a. buvo vadinama Piromontu. Teigiama, kad šis pavadinimas kilo nuo ten buvusių rūmų savininko vardo – galimai vaivados Piro, seniūno Piuro ar taurininiko Petro, todėl Piromontas kartais vadinamas ir Piuromontu arba Petromontu.
„Vilniuje įdomus ne tik senamiestis, bet ir aplink jį išsidėsčiusios teritorijos. Tai, kad krantinė anapus senamiesčio yra turtinga savo istorija, liudija ir čia stovinčios bažnyčios, ir senųjų kapinių pėdsakai, ir architektūra išsiskiriantys gyvenamieji bei kiti pastatai. Piromontas reikšmingas tuo, kad nagrinėjant jo istoriją galima pasakoti apie Vilniaus raidą, įvykius bei gyventojus parodant, kaip stipriai gali keistis pats miestas, jo urbanistinis landšaftas. Tai ir paskatino patyrinėti šią aplinką nuodugniau“, – apie idėją pakviesti miesto tyrinėtojus į Piromontą pasakoja maršrutą sudariusi gidė Karolina Koroliova-Barkova.
Maršrute ji atskleidžia kvartalo įvairialypiškumą bei raidos etapus iš skirtingų laikmečių – seniausių, XX a. pradžios, tarpukario, sovietmečio bei naujausių laikų. Tarp dešimties stotelių – intriguojančios istorijos apie mažiausią Lietuvoje veikiančią bažnyčią, vieną pirmųjų Vilniaus dangoraižių, pirmąjį privatų viešbutį visoje šalyje ar senojo šulinio Montvilos kolonijoje reliktą.
Pasak K. Koroliovos-Barkovos, Piromontas tikriausiai yra viena iš labiausiai pakitusių teritorijų šalia Vilniaus senamiesčio: „Kadaise čia stovėjo Šv. Teresės bažnyčia, prie pat upės buvo įsikūręs Žvejų kaimas, miestui modernėjant teritorija pavirto pramonine zona, buvo statomos gamyklos, vėliau – karine zona ar sportui skirta zona. Be to, čia iškilo ir elektrinė, pakeitusi miestiečių gyvenimą. Manau, kad šis išnykęs istorinis kvartalas – tai puiki stotelė tiems, kas nori pažinti ne tik miesto praeitį, bet ir žvelgti į miesto ateitį, visuomeninius ir urbanistinius pokyčius. Kiekviena valdžia, politinė santvarka ar istorinis etapas turėjo savo miesto plėtros viziją, o Piromonto istorija atskleidžia tas vizijas „kaip ant delno“.
Nemokamą maršrutą „Piromontas. Išnykęs istorinis kvartalas“ savarankiškiems pasivaikščiojimams galite rasti ČIA ir mobilioje programėlėje „Neakivaizdinis Vilnius“ GooglePlay ir AppStore.
