AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) žengė dar vieną žingsnį siekiant efektyvinti šilumos tiekimo tinklą ir dalį jo pritaikyti žemos temperatūros technologijai, sėkmingai veikiančiai kitose šalyse. Vasario 13-20 d. bendrovė pirmąkart atliko žemos temperatūros tinklo bandymą šildymo sezono metu, kuomet centralizuoto šildymo tinklo dalyje termofikacinio vandens temperatūra palaipsniui žeminta iki 65 laipsnių.
Šiuo metu Lietuvoje veikiantys centralizuotos šilumos tinklai priskiriami trečiai kartai, kuomet į tinklą paduodamo termofikacinio vandens temperatūra šalčiausiomis žiemos dienomis kartais siekia net 115 laipsnių. Tačiau kuo žemesnė į tinklą pateikiama temperatūra, tuo daugiau galimybių atsiveria didinti tinklo efektyvumą ir mažinti šilumos nuostolius, šilumos gamybai naudojamo kuro kiekį.
Žemesnės temperatūros tinklai, kurie priskiriami ketvirtai kartai, taip pat yra draugiškesni aplinkai, nes šilumos gamybos metu naudojama mažiau resursų, todėl išmetamas mažesnis anglies dioksido kiekis. Didžiausia pasaulyje ketvirtos kartos tinklų sistema jau įdiegta ir sėkmingai taikoma Švedijos mieste Lunde.
„Energetikos sektorius išgyvena evoliuciją, todėl netolimoje ateityje iš esmės pasikeis šiuo metu dominuojančios technologijos. Lietuvoje imamės drąsiai įgyvendinti inovacijas, kurios orientuotos į efektyvumą ir aplinkai draugiškesnes technologijas. Patikimas ir efektyvus šilumos tiekimo tinklas yra vienas mūsų strateginių prioritetų, todėl ne tik nuosekliai investuojame į jo atnaujinimą, bet ir siekiame diegti moderniausias technologijas tinklo valdymui. Žemesnės temperatūros tinklas suteiktų galimybes ne tik mažinti sąnaudas, bet ir atvertų daugiau alternatyvų šildymui panaudoti atliekinę šilumą. Visos šios technologijos prisidėtų prie vilniečių patiriamų išlaidų už šildymo paslaugas mažinimo“, – sako VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Pirmasis šildymo sezono metu atliktas bandymas apėmė dalį Žirmūnuose esančio tinklo. Žemesnės temperatūros termofikacinis vanduo iš mobilios katilinės savaitę laiko tiektas į 17 pastatų šilumos punktus. Likusioje tinklo dalyje termofikacinio vandens temperatūra išliko nepakitusi.
„Žengėme dar vieną svarbų žingsnį siekiant dalį tinklo pritaikyti žemesnių parametrų šilumnešio temperatūrai. Termofikacinį vandenį palaipsniui žeminome iki 65 laipsnių, o mūsų darbuotojai fiksavo, kaip daugiabučiuose namuose ir administraciniuose pastatuose esantys šilumos punktų įrenginiai tvarkosi su žemesne temperatūra, kokią dalį šilumos nuostolių pavyksta sutaupyti, kaip išlaikomi šiluminiai parametrai tinklo ir kliento dalyje. Klientai termofikacinio vandens temperatūros žeminimo nepajuto, nes jų butuose nustatyti karšto vandens ir šildymo parametrai buvo išlaikomi kaip įprastai“, – sako Andrius Agintas, VŠT Infrastruktūros komandos vadovas.
Anot specialisto, nuosekliai atliekami tokie bandymai padeda surinkti išsamią informaciją apie daugiabučių namų įrengtos šildymo įrangos parengimą nuolatiniam pastatų ir karšto vandens šildymui žemesnės temperatūros termofikaciniu vandeniu.
„Nors šio bandymo rezultatų analizei dar reikės laiko, tačiau prieš tai buvusių bandymų metu surinkti duomenys rodo, kad žemesnė temperatūra tinkle sumažina šilumos energijos gamybos kiekius, didina tinklo ilgaamžiškumą, mažina CO2 emisijas, taip pat sumažėja ir kalcio nuosėdų formavimosi intensyvumas šilumos punktuose esančiuose šilumokaičiuose. Užbaigę bandymų etapą ir atlikę išsamią analizę galėsime kartu su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba, LR energetikos ministerija, mokslo bendruomene, projektuotojais ir įrangos gamintojais toliau ieškoti sprendimų, kaip pereiti prie efektyvesnių ir inovatyvesnių ketvirtos kartos tinklų“, – apie tolesnes perspektyvas pasakoja A. Agintas.
Didinti centralizuoto šilumos tiekimo tinklo efektyvumą ir tvarumą yra vienas pagrindinių VŠT uždavinių, numatytų ilgalaikėje bendrovės strategijoje iki 2040 metų.
