Startavo nauja „Go Vilnius“ reklaminė kampanija, siekianti prisikviesti turistus iš Didžiosios Britanijos ir Vokietijos. Joje vaizduojami turistų lūkesčiai ir realybė sutikti su didžiule kritikos banga. Vieni sako, kad reklamos žmonės nežiūrės iki galo ir gali susidaryti neigiamą įspūdį apie Vilnių, kiti sako, kad miestas niekada toks nebuvo, treti ima ginti reklaminę kampaniją. Negatyvius žodžius išsakė ir buvęs miesto meras, Remigijus Šimašius.
Nors kampanijos tikslas – mesti iššūkį stereotipams, neva Vilnių, kuris yra Rytų Europos šalies miestas, turistai mato būtent taip, kaip pavaizduota pirmoje reklamos dalyje. Reklama norėta parodyti, kad Vakarų šalių žmonės susidarė klaidingą įspūdį apie Rytų Europą. Kai kuriems atrodo, kad klaidingą įspūdį turistai susidarys tada, kai pamatys reklamą. O dar ir nepažiūrės jos iki galo.
„Būkite atsargūs: internete plinta Vilniaus savireklama apsimetęs video. Jame mūsų sostinė pristatoma į pirmąją “Borato” dalį nepatekusių kadrų kratiniu (atmesti kaip per mažai atitinkantys atsilikusios šalies 90-ųjų realybę), kuris vėliau pakeičiamas į “Shutterstock” nepatekusių kadrų kratiniu (atmesti kaip pernelyg klišiniai Vilniui). Šią melagieną lengva atpažinti iš tragiškos atlikimo kokybės, begėdiško miesto ir jo potencialių žinių pasauliui neišmanymo, absoliutaus komunikacinio analfabetizmo. Tačiau lieka neaiškūs apsimetėlių motyvai — kenkti, tyčiotis, ar suklaidinti? Klipe naudojamas „Go Vilnius“ logotipas akivaizdžiai patalpintas be organizacijos žinios”, – ironizuoja žinomas reklamų kūrėjas, Tomas Ramanauskas.
Po jo įrašu daugiau nei 100 žmonių išsakė savo nuomonę apie naują turizmo agentūros reklamą. Daugelis iki šiol bando suprasti, ar tai nėra balandžio 1 d. pokštas. Kiti klausia, ar „Go Vilnius“ niekas nenulaužė ir ar čia nėra „fake“. Visgi tokia reklama iš tiesų egzistuoja, tai nėra „fake“, o „Go Vilnius“ norėjo paironizuoti ir pasijuokti iš Lietuvos praeities. Bet ne visi sutinka, kad Vilnius prieš 30 metų iš tiesų taip atrodė.
„Apie tą naująją Vilniaus reklamą. Vilnius geresnis ne tik už tipo ironiškąją pirmąją jos dalį, bet ir už nuobodžiąją antrąją dalį. Nei pirma dalis yra Vilnius – jis niekad toks nebuvo, ir net tokio įvaizdžio neturi. Nei antra dalis yra Vilnius – Vilnius realybėje įdomus, spalvingas ir gyvybingas. Žinau, kad žmonės stengėsi, bet šį kartą, manau, nepavyko”, – rašo buvęs miesto šeimininkas.
Reklama nepatinka net ir tiems, kurie anksčiau buvo dideli kitų „Go Vilnius“ reklaminių kampanijų fanai. Gyventojai tiki, kad saviironiją ir kūrybiškumą galima parodyti kitais būdais. Vizualiai reklama yra vertinama stipriai, o pirmos dalies vaizdai ilgam užstrigs gyventojų ir turistų atmintyje. Visgi žmonės baiminasi, kad ši reklama nepritrauks turistų būrių, o atvirkščiai pakenks Lietuvai.
„Buvau didelis G taško ir „Go Vilnius“ fanas. Suprantu ir gerbiu kūrybingus ir drąsius žmones. Suprantu, kad tie, kas daug daro, dažnai padaro ir klaidų. Bet dabar labai prašau sustabdyti naujos reklamos sklaidą. Manau, kad tai kenkėjiška visai inovatyviai investicijų ir partnerysčių ieškančiai Lietuvos industrijai. Dar blogiau, šiandieninėje situacijoje tai labai pavojinga, kad mes vėl būsim kvestionuojami ar esam neginčijama Europos siena ar kažkoks rytų paribys. Europoje jau užaugusi nauja karta, kuri neturi šių stereotipų ir mus mato visai kitaip, karta kuriai net Borato šlovingos šalies bajeriai jau yra sena praeitis. Dabar ne 2000-ieji, o 2024-ieji! Aš pats per artimiausias dienas turėsiu daug darbinių tarptautinių susitikimų ir būčiau panikoj, jeigu žinočiau, kad tie žmonės spėjo šią reklamą išvysti. Sakysit, kad bijau ironijos? Nebijau, tik žinau, kad auditorija, kuri žiūrės šitą klipą, greitai pamirš žinutę, o vizualai ir įspūdis jiems liks labai ilgam, tik, deja, iš pirmos klipo dalies. Sakot, kad kitaip būsim nuobodūs? Manau, kad geriau jau būti nuobodžiais europiečiais, nei linksmais ir ironiškais pasaulio pakraščio gyventojais, kurie finale niekam nerūpi. Mes neprašyti traukiam savo kompleksus ir nepilnavertiškumo jausmą”, – komentuoja prodiuseris Laurynas Šeškus.
Nors socialiniuose tinkluose daugiau žmonių kritikuoja reklamą negu ją giria, kita gyventojų grupė išlieka rami ir teigia, kad metas išmokti pasijuokti iš savęs. Dar kiti sako, kad reklamos tikslas – sužadinti emocijas. „Go Vilnius“ tai pavyko, juk apie reklamą jau antrą dieną diskutuoja ir rašo visi, kas netingi. Naują reklamą pakomentavo ir buvusi bendrovės vadovė Inga Romanovskienė.
„Ir visos reakcijos Lietuvoje iki skausmo nuspėjamos ir suprantamos. Diskutuoti apie patinka/nepatinka, juokinga/nejuokinga, gražu/negražu gan sunku, nes viskas remiasi tik į nuomonės išsakymą su daugiau skambių epitetų. O esmė lieka – užkabinti emociniu ryšiu nesusijusią su Vilniumi auditoriją nestandartiniu, dėmesį atkreipiančiu, spalvas gerokai sutirštintu būdu, o užkabinus – atskleisti miesto privalumus ir grožį, priversti pasidomėti ir atrasti jo patrauklumą. Reklamos poveikis tikslinei auditorijai yra pamatuojamas dalykas, tad su nekantrumu lauksiu rezultatų ir linkiu jų kuo įspūdingesnių. Va tada bus diskusija!!! Sveikinu Vilnių už drąsą būti drąsiems”, – buvusių kolegų darbų džiaugiasi I. Romanovskienė.
Vienas naujos kampanijos akcentų – vaizdo įrašas, kuriame britas, laikraštyje pamatęs kvietimą atvykti į Vilnių, pradeda įsivaizduoti įvairius stereotipinius vaizdus, pavyzdžiui, vyrą, besišlapinantį ant medinės trobos sienos ir atsisukantį pasisveikinti, mamą su vaiku, važiuojančius vežime su šiaudais. Vėliau britui rodomi šiuolaikinio Vilniaus vaizdai.
D. Aleksandravičienė pripažino, kad tokia reklama yra itin drąsi, tačiau kiek anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad ji efektyvi: 53 proc. vokiečių ir 49 proc. britų pamatę reklamą pradėjo ieškoti daugiau informacijos apie Vilnių, o atitinkamai 36 proc. ir 37 proc. norėjo plačiau patyrinėti Vilniaus kultūrą ir istoriją, dar 27 ir 30 proc. – planuoti kelionę į Lietuvos sostinę.
Kampanijai išleista apie 0,5 mln. eurų, o lėšų šaltinis – miesto turistų rinkliava.
