Grupinio gyvenimo namai skirti suaugusiems, turintiems proto negalią ar psichikos sutrikimų. Valdžia siekia, kad kuo daugiau tokių žmonių gyventų šalia visų – bendruomenėse, o ne institucijose.
Vilniuje, Naujasodžio gatvėje atidaryti grupinio gyvenimo namai. Ten ir pirmieji būsimi gyventojai iš socialinės globos namų Pabradėje. Juos lydėjo socialinė darbuotoja.
„Prašymas, kad tai būtų ne ligoninė, ne šalti namai, kambariukai skirtųsi. Būtų pojūtis, jog tai namai“, – teigė „Gintaro baldų“ dizainerė Jūratė Sventickienė.
Dabar šios patalpos namais galės tapti 10 žmonių – vaikinams ir merginoms, turintiems intelekto negalią.
„Pabradėje buvęs pensionatas yra veikiantis. Matyt, ir bus veikiantis, tikslas turėti kuo daugiau galimybių iškelti gyventojus ten, kur jiems būtų jaukiau“, – kalbėjo Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.
Beveik 250 kvadratų pastatas išdygo per 5,5 mėnesio už maždaug pusę milijono eurų.
„Tai yra Europos struktūrinių fondų dėka pastatytas pastatas. Paslaugos bus finansuojamos iš savivaldybės ir žmogaus asmeninių pajamų“, – nurodė Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Ramunė Lebedytė Undzėnienė.
Norint čia gyventi – teks skirti 80 procentų gaunamų pajamų. Į tokius namus patenkantys žmonės –savarankiškesni, jie gali integruotis, susirasti darbą. Tačiau jie vieni čia nešeimininkaus, dienomis ir naktimis vietoje nuolat bus individualios priežiūros ir socialiniai darbuotojai.
„Maistą gamins kartu, kaip namuose, tvarkysis aplinkoje, namuose kartu su gyventojais. Medicininės paslaugos bus teikiamos visuomeninėse įstaigose“, – aiškino R. Lebedytė Undzėnienė.
Vilniuje dabar grupinių namų yra 5, dar vieni statomi. Gyvenimas galėtų būti užtikrintas tik kelioms dešimtims, bet to kol kas neužtenka.
„Yra nemažas poreikis, kadangi dideli globos namai po truputį yra mažinami. Turime kelis tūkstančius žmonių, kurie vis dar gyvena didelėse institucijose, o pilnai galėtų gyventi bendruomenėse“, – pabrėžė Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė.
Ministerija tikslino, kad vienų grupinio gyvenimo namų rangos darbų kaina išaugo iki 700 tūkst. eurų. Į kainą įskaičiuojami ne tik žemės įsigijimas ir statybos, bet ir baldai, įranga.
Dabar tokių namų Lietuvoje virš 50, bus ir daugiau.
„Iki liepos 1 dienos norėtume, kad atsirastų 96 grupinio gyvenimo namai, priklausomai nuo to, kaip spėjame su statybų darbais, projektų įgyvendinimu. Tokį tikslą esame išsikėlę. Jie dabar finansuojami Europos Sąjungos lėšomis, prisideda ir savivaldybės kaip partneriai“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Tokie namai – vienas iš institucinės globos pertvarkos elementų. Šiai pertvarkai iki 2027 metų suplanuota 140 mln., iš jų 110 mln. europiniai pinigai.
Kol kas pakliūti į įvairias socialinės globos įstaigas vis dar laukia ne tik turintys negalią, bet ir senjorai.
„Šiuo metu valstybinėse įstaigose planinis vietų skaičius yra 5559. Laisvos vietos yra tik 3, o laukiančių eilėje yra 323 asmenys. Tai yra didžiulis vietų stygius“, – aiškino Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė Jolita Gečienė.
„Tas poreikis auga ir augs, reikės galvoti apie papildomą finansavimą“, – sakė M. Navickienė.
Didžiausios eilės dėl ilgalaikės globos, tačiau Vilniaus savivaldybė akcentuoja ir dienos paslaugas, kurių, pripažįsta, taip pat trūksta.
„Kai artimieji nenori atiduoti savo artimųjų į globą, bet nori neišeiti iš darbo, likti namuose prižiūrėti tik dėl to, kad nėra paslaugų, kurios padėtų tai užtikrinti. Mūsų tikslas yra plėsti dienos paslaugas, matome, kad poreikis yra didžiulis. Kaip susiklostys ilgalaikė priežiūra, šie metai parodys“, – šnekėjo S. Bieliūnė.
Galbūt išeitis yra privačios įstaigos? Anot J. Gečienės, eilės ir ten, prie to gali prisidėti ir besikeičiantis požiūris.
„Sakydavo, kad savo tėvo ar motinos neišvešiu, o dabar priešingai“, – nurodė J. Gečienė.
Žiūrėkite daugiau: https://lnk.lt/straipsniai/lietuvoje/lietuvoje-daugeja-grupinio-gyvenimo-namu/242737
