Tai, kad mokėjimo terminalai yra naudojami turguose, baruose, muziejuose, kitose įstaigose ir versluose nieko nestebina. Visgi ilgą laiką terminalų neturėjo bažnyčios. Nors iki šiol paaukoti mišių metu per mokėjimo terminalus tikintieji negali, aukoti už kitas bažnyčios paslaugas bankine kortele tapo įmanoma prieš metus.
Mažai kas žino, kad nuo šiol už krikštynas, vestuves ir pan. kai kuriose Vilniaus bažnyčiose galima atsiskaityti kortele. Kuriose tiksliai, Vilniaus arkivyskupijos kurija nesako, nes tokios statistikos kol kas nerenka. Anot kurijos, parapijos pačios sprendžia, ar jiems šis sprendimas yra būtinas. Visgi arkivyskupija pažymi, kad kiekvienas gali paaukoti neturint grynųjų pinigų.
„Sąskaitas bankuose turi visos parapijos, tad šiandien ir ten, kur nėra terminalų, galima aukoti naudojantis elektronine bankininkyste”, – sako Živilė Peluritienė, Vilniaus arkivyskupijos kurijos atstovė.
Aukojimo terminalas naudojamas bažnyčiose skiriasi nuo tų, kuriuos esame įpratę matyti kitose įstaigose. Visgi naudotis juo yra labai lengva – užtenka turėti telefoną, banko kortelę arba taip pat galima paaukoti naudojantis el. bankininkyste.
„Aukojimo terminaluose yra iš anksto įvestos trys galimos aukos sumos – 5, 10 ir 20 eurų. Auką norinčiam palikti žmogui tereikia pasirinkti pageidaujamą sumą ir priliesti savo kortelę ar telefoną prie terminalo”, – komentuoja „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.
Anot banko atstovo, mobilius terminalus jau gan ilgai naudoja kai kurios religinės įstaigos, kurios renka aukas už įvairias religines apeigas. Visgi šie terminalai nėra pritaikyti per trumpą laiką priimti didelį kiekį smulkesnių aukų. Atsižvelgiant į tai, bažnyčioms buvo pasiūlyti mobilieji aukojimo terminalai, kurie neturi tokių apribojimų, kaip įprasti mokėjimo terminalai. Kadangi vis daugiau žmonių neturi su savimi grynųjų pinigų, tokie terminalai praktikoje pasiteisina.
„Viskas prasidėjo nuo bandomojo projekto vienoje bažnyčioje prieš daugiau nei metus. Įsitikinę, kad mūsų pasiūlytas sprendimas padeda efektyviau rinkti aukas, o žmonės tai įvertina kaip papildomą patogumą, aukojimo terminalus pasiūlėme ir kitoms religinėms bei labdaros organizacijoms. Kai kurios jų kreipėsi pačios su prašymu, nes išgirdo apie teigiamą kitų organizacijų patirtį”, – praktika dalinasi Deimantas Trumpickas.
Anot jo, kiekvienas bažnyčia ir labdaros organizacija gali kreiptis į banką, norėdama gauti aukojimo terminalą. Šiuo metu tokie terminalai yra ne tik Vilniaus bažnyčiose, bet ir kituose miestuose bei rajonuose.
„Swedbank“ statistika rodo, kad vidutinė terminalo auka sudaro 7 eurus, o per mėnesį gyventojai aukoja vidutiniškai 400 kartų. Bendra surenkama siekia apie 3 tūkst. eurų.
