Prasidėjus šaltajam sezonui, itin aktualus ir vėl tapo šildymo kainų klausimas. Nepaisant sostinėje, lyginant su pernai, kiek sumažėjusios šilumos kainos, vilniečiai skundžiasi jau sulaukę didesnių sąskaitų, o žiema dar tik įpusėjo. Vienos iš didžiausių Lietuvoje NT plėtros bendrovės „Omberg group“ ekspertų teigimu, tokio pat dydžio butuose gyvenančiųjų mokamos sumos gali skirtis net 7 kartus, bei paaiškino, nuo ko tai priklauso.
„Pirmieji aukščiausios, A++ energinės klasės daugiabučiai, pasižymintys išskirtinėmis šiluminėmis charakteristikomis bei itin efektyviomis vėdinimo sistemomis, šiuo metu yra statomi ar baigiami statyti. Toks standartas taikomas po 2021-ųjų metų pradėtiems statiniams. Lyginant šių ir sovietmečiu statytų D energinės klasės butų sąnaudas šildymui, sąskaitos gali skirtis net 7 kartus”, – sako „Omberg group“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė.
A++ energinės klasės projektą, statomą Bajoruose, prie Vanaginės draustinio, bendrovė ketina baigti jau šį pavasarį.
„Bajorų lajos“ tapo vienu iš perkamiausių mūsų visų laikų projektų. Norą čia įsikurti visų pirma lemia naujakuriams itin svarbi miesto ir gamtos dermė. Tačiau matome, kad vis didesnį dėmesį rinkdamiesi klientai skiria ir būsimoms šildymo išlaidoms, energinė klasė tampa svarbiu kriterijumi norint ne tik sutaupyti, bet ir gyventi tvariau.
Kitas labai svarbus veiksnys – prieinama kaina. Išaugus NT kainoms ir paskolų palūkanoms, „Bajorų lajos“ rinkoje ir Bajorų rajone išliko itin konkurencingas projektas“, – teigia E. Gudauskienė.
Didžiausias atotrūkis: tarp naujos ir senos statybos
A+ energinę klasę atitinka būstai, pradėti statyti 2018 m., A klasę – nuo 2016 m.
„Matome, kad didysis kainų šuolis prasideda nuo B energinės klasės ir sumos sparčiai auga, klasei žemėjant. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad šilumą itin neefektyviai naudoja būstai, statyti anksčiau nei 2016 metais.
Dauguma sovietmečiu statytų pastatų yra priskiriami D ir E klasėms, dėl nekokybiškos ir aplinkai nedraugiškos statybos šiluma juose išleidžiama per sienas, stogus, langus, o sąskaitos už šildymą, lyginant su naujausiais daugiabučiais, gali skirtis net 7 kartus”, – sako E. Gudauskienė.
trečajame „Bajorų lajų“ etape suprojektuoti itin sandarūs, aukščiausio energinio efektyvumo standartus atitinkantys langai, pasirinktos aukščiausios kokybės izoliacijos medžiagos bei sprendimai, užtikrinantys išskirtinį šilumos panaudojimo efektyvumą, ir tai, pasak E. Gudauskienės, leidžia ne tik užtikrinti didesnį patogumą ir mažesnes sąskaitas gyventojams, bet ir gamtos apsaugą.
„Projekto sklypas tiesiogiai ribojasi su 300 ha Vanaginės draustiniu – mišku, tad gamtos apsauga ir ekologija natūraliai buvo padiktuotos kaip privalomos sąlygos kuriant gyvenvietės koncepciją“, – teigia ji.
Iš viso – 9 klasės
Iš viso skaičiuojamos net 9 energinio naudingumo klasės – nuo A++ iki G, tačiau paskutines, žemiausias klases atitinkančių gyvenamųjų namų sostinėje jau nebeliko arba jie yra sparčiai renovuojami.
C energinio naudingumo klasė pradėta taikyti nuo 2006 m., tokiems namams nebuvo keliami šilumos sąnaudų reikalavimai, kitaip tariant, nebuvo reikalaujama efektyvumo. Nuo 2014 m. statomi namai turėjo atitikti B klasę ir būti šiltesni, tačiau reikalavimai šilumos efektyvumui reikšmingai neišaugo.
