Jau keli metai kaip renkamas Vilniaus žaliųjų edukacinių erdvių augalas. Metų augalais mieste jau buvo išrinkta: vaistinė ramunė, baltagalvė, medetka, rugiagėlė, rasakila. 2022 metais mokyklų aplinkoje buvo sukurta nuostabių edukacinių erdvių „Rasakila“, vyko piešinių parodos, eilių ir dainų konkursai, vaikai tyrė šiuos gražius, paslaptingus augalus.
2023 metų Vilniaus žaliųjų edukacinių erdvių augalas – Mėtà (Mentha). Genties pavadinimas siejamas su graikų vandens nimfos Mintha (Minthe) vardu. Tai notrelinių šeimos daugiamečiai, kvapūs augalai. Lietuvoje savaime auga 11 rūšių mėtos. Vienos jų gana dažnos (dirvinė, vandeninė, pakrantinė mėtos), kitos retos (miškinė mėta – Mentha longifolia). Mėtų genties augalų taksonomija yra gana sudėtinga, mokslininkai išskiria 24-42 rūšis, 15 hibridų, šimtus porūšių ir veislių. Daug rūšių, hibridų ir veislių mėtų auginama ir Lietuvoje. Viena populiariausių pipirinė mėta arba pipirmėtė (Mentha x piperita). Gana populiarios mėtos: garbiniúotoji mėtà arba šáltmėtė (lot. Mentha spicata), grakščióji mėtà (Mentha ×gracilis), kanãdinė mėtà (Mentha canadensis), taškúotoji mėtà (Mentha pulegium L.), obuolinė mėtà (Mentha suaveolens), sultingoji mėtà (Mentha requienii), taškúotoji mėtà (Mentha pulegium), vandeninė mėtà (Mentha aquatica), apskritalapė mėtà (Mentha rotundifolia). Dėl išskirtinio kvapo mėtos vadinamos pipirmėte, obuoline, šokoladine, apelsinine, citrinine, greipfruktine, ananasine, eukaliptine mėta ir t.t. Skirtingų rūšių ir veislių mėtos gali gerokai skirtis tiek savo aromatu, tiek išvaizda. Stiebas apie 1 metro aukščio, keturbriaunis. Daugumos rūšių ir veislių mėtos gausiai apaugusios plaukeliais. Tai puikus objektas tyrimams. Ypač įdomūs liaukiniai plaukeliai, kuriuose gausu eterinių aliejų. Dauguma šių augalų turi gerai išvystytas šaknis, kurios horizontaliai išsidėsto arti žemės paviršiaus (6-10 cm gylyje), auga plisdamos vis tolyn. Mėtos išaugina daug palaipų ir jomis sparčiai plinta, todėl lengva mėtas dauginti vegetatyviniu būdu. Mėtų žiedai smulkūs, susitelkę į žiedynus lapų pažastyse arba stiebo viršūnėje. Vaisiai – riešutėliai. Sėklos labai smulkios, daigios išlieka 2-3 metus. Sėjant sėklas užtenka tik šiek tiek įspausti į žemę, sudygsta per 15-20 dienų.
Mėtas žmonės naudoja jau kelis tūkstančius metų. Senovėje buvo tikima, kad mėtos atbaido piktąsias jėgas, išsklaido blogą energiją, todėl mėtų būdavo daugelio namuose. Augalui buvo priskiriamos magiškos galios: apvalymas, apsauga, gydymas, gerovė, klestėjimas, pinigai, kelionės ir kt. Mėtų buvo dedama į batus, kad sėkmė lydėtų kelionėje, mėtos kabinamos virš namo durų, kad apsaugotų namų gyventojus nuo ginčų, mėtų nuoviru plaudavo duris, kad pritrauktų gerovę į namus, mėtos šakelė kabinama virš ligonio lovos siekiant greitesnio išgijimo, mėta laikoma darbo vietoje ar piniginėje – turtams pritraukti. Mėtos naudojamos patalpoms kvėpinti (kaip oro gaiviklis), dezinfekuoti, valyti (žolės gniužulas su asiūkliais ar kitais augalais naudojamas kaip kempinė, mėtomis ištrindavo stalus ir grindis). Manoma, kad mėtos yra Merkurijaus globoje. Mėtos aromatas reiškė gerą ženklą, tikima, kad pagyvina smegenų veiklą. Pasakojama, kad romėnų istorikas Plinijus Vyresnysis visuomet nešiodavo ant galvos šviežių mėtų vainiką ir patardavo tokius vainikus nešioti savo mokiniams. Mėtų naudą pripažino ir Hildegarda Bingenietė (1098–1179) – viduramžių vienuolė benediktinė, universali mokslininkė, poetė, dramaturgė, kompozitorė, gydytoja, kuri mėtą priskyrė sveikiems prieskoniams, pripažino jos gydomąsias savybes.
Mėtos augintos lietuvių etnografiniuose darželiuose, jų pavadinimas dažnas visų Lietuvoje regionų dainose ir sutartinėse. Nuo seno žinomos mėtų gydomosios savybės – virškinimo, kvėpavimo, širdies, odos ligoms, migrenai ir galvos skausmams gydyti, uždegimui mažinti, atminčiai gerinti. Žinoma, kad Telšių vaistinėje, apie 1830 metus, pipirmėtės žaliava buvo labai populiari (augalo žolė, pipirmėčių/mėtų vanduo, pipirmėtės aliejus).
Mėtos kaupia eterinius aliejus, iš kurių plačiausiai naudojamas mentolis. Eteriniai aliejai naudojami maisto, kosmetikos, farmacijos pramonėje, aromaterpijoje, fitoterapijoje. Mėtos naudojamos kremų, muilo, šampūnų, odos toniko ar šveitiklio, dantų pastos, burnos skalavimo skysčių, saldainių, kramtomos gumos, kokteilių, gėrimų ir daugelio kitų gaminių gamybai.
Mėtų žolėje gausu įvairių junginių: vitaminų A ir C, B grupės vitaminų; vitaminas PP; geležies, kalio, kalcio, mangano; magnio, cinko, vario, natrio, fosforo; taninų ir dervų, askorbo, kavos, chlorogeninio, ursolio, oleanolio rūgščių ir kt.
Mėtos – vaistiniai, prieskoniniai, aromatiniai, medingieji, eterinius aliejus kaupiantieji, dekoratyviniai augalai. Tai puikus objektas auginti želdiniuose, ypač tinka kvapiesiems darželiams. Įdomu tyrinėti šiuos augalus visais pojūčiais.
