Antradienį prie Gariūnų verslo ir kultūros parko vėl kilo sujudimas. Šį kartą susitiko Gariūnų darbuotojai ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Diskusijų objektas – įrenginėjamas žiedas ties pagrindiniu įvažiavimu į Gariūnus. Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas antradienio rytą socaliniame tinkle „Facebook” taip pat dalijosi vaizdais iš Gariūnų.
„Rytas vėl prasidėjo Gariūnuose. Bandėm dar kartą susitarti, kad Gariūnų turgus gražiuoju nusikeltų kelis kioskus nuo tos vietos, kur turi būti įrengiama sankryža.
Reziumė: Norėjome susitikti su Gariūnų vadovais, vietoje to mus pasitiko kokie 300 turgaus darbuotojų. Rėkimo buvo daug, tai galiausiai persikėlėme į turgaus kavinę – ėjo susikalbėti. Ačiū už kavą!
Pagrindiniai Gariūnų vadovai nelabai nori nei tiesiogiai kalbėtis, nei dalyvauti susitikime. Kolegos girdėjo, kaip kai kurie iš jų ragino turgaus žmones vykti protestuoti prie savivaldybės. Ramūnas Šeduikis nenoriai paspaudė mano ištiestą ranką, bet toliau susitikime net nedalyvavo.
Vietoje jų atsiuntė naujai su Gariūnais pradėjusį dirbti advokatą, kuris kvestionavo net Aukščiausiojo teismo sprendimą. Ir kartu prisijungė naujai sukurtos Gariūnų profsąjungos vadovė, kuri kvestionavo sankryžos reikalingumą ir šviesoforo naikinimą, prašė “viską pagrįsti protokolais”. Tiesa, kartu buvo vienos iš Gariūnus valdančios įmonės vadovas Darius Jagminas, kuris kalbėjo pagarbiausiai, lyginant su kitais Gariūnų atstovais.
Profsąjungos vadovė daug kartų kartojo, kad Gariūnų darbuotojai padarė didžiules investicijas į savo darbo vietas ir reikalavo kompensacijų. Kai jau vaikštant pro palapines jos klausiau, kur tos investicijos į kilnojamas surenkamas palapines, atsakymo negavau.
Dvejus metus delsę atlaisvinti teritoriją, kuri reikalinga žiedinės sankryžos įrengimui, Gariūnai šiandien pateikė savo projektą, kaip būtų galima įtalpinti žieduką ir palikti valstybinėje žemėje stovinčią Gariūnų tvorą neliestą. Kai projektas jau seniausiai suderintas, kai darbai jau vyksta, kai buvo rastas geriausias sprendimas dėl eismo – matyt, eilinis bandymas tempti gumą.
Turgaus žmonės tarp riksmų “Gėda!” ir pan., skundėsi, kodėl savivaldybė sankryžos įrengimo darbų nedarė žiemą, kada, pasak jų, turgus apmiręs. Priminsiu, kad savivaldybė tų darbų nedarė anksčiau, nes Gariūnų turgaus vadovai trukdė ir teisinėmis priemonėmis, ir su apsauginiais fiziškai neleisdami užsitverti statybvietės.
Bendras vaizdas – Gariūnų turgaus vadovybė gyvena sau, turgaus darbuotojai – sau. Pastarieji nieko nežino, kiek ir kokių kioskų reikia perkelti, matyt, vadovai jų neinformavo, nors šią informaciją turi bent dvejus metus. Išėjome į teritoriją ir konkrečiai parodėme, kuris tvoros segmentas turės būti nukeltas ir kiek palapinių (net ne kioskų) turės būti patraukta – viso labo apie 10-12. Kai garsiausiai rėkiančių klausiau, kur jų darbo vietos, jie rodė tolėliau – tos vietos net nebus paliestos, bet kadangi Gariūnų vadovai turgaus darbuotojams nekomunikuoja, kurios palapinės turės pasitraukti, tai gandai ten vaikšto kosminiu greičiu. Neabejoju, kad labai norėdami, turgaus vadovai tas 10-12 darbo vietų jau seniai būtų perkėlę į kitą turgaus dalį. Tai jei šį mano įrašą skaito kažkas iš Gariūnų darbuotojų – būkite ramūs, turgaus niekas nenaikina, tos kelios darbo vietos persikels į kitą turgaus dalį ir tiek.
Geras pavyzdys, kaip melaginga komunikacija patiems gali grįžti bumerangu – Gariūnų turgaus vadovai savo viešoje komunikacijoje (FB ir žiniasklaidoje) jau beveik metus aktyviai kalba, kad savivaldybė griaus turgų ir neliks tūkstančių darbo vietų. Tokiu būdu norėdami mobilizuoti savo nuomininkus jie pamiršo vieną dalyką – kad šie jų gąsdinimai pasiekia ir turgaus klientus. Šiandien bent keli turgaus darbuotojai skundėsi, kad kažkas iš Latvijos jau nebeatvažiuoja, nes pagalvojo, kad turgus naikinamas. Kažkas minėjo gandą, kad esą turgus šiandien dirba paskutinę dieną. Šitą pavyzdį mielai naudosiu seminaruose apie komunikaciją, kaip nereikia persistengti.
Susitikimą pasiūlėme ir į jį vykome dėl vieno konkretaus klausimo – ar Gariūnų turgus sutinka savo noru artimiausiomis dienomis nusikelti tvorą, apsaugos namelį, kavinę ir keletą palapinių. Iš jų gavome daug manipuliacijų dar praėjusio amžiaus sklypų ribomis, bet galiausiai ir atsakymą – ne, nesutinka nusikelti.
Na bent jau pabandėm”, – rašo Karolis Žukauskas.
Nuotr.: Gariūnų verslo ir kultūros parkas
