Miestas

Ekspertai nurodė, ko trūksta daugumai Vilniaus rajonų

Sostinės gyventojų apklausa atskleidė, jog vilniečiams svarbiausios gyvenamojo rajono savybės yra patogus susiekimas, saugumas, švari aplinka, žaliosios zonos, paslaugų pasiūla bei automobilių parkavimo galimybės. Apklausos rezultatai taip pat rodo gyventojus manant, jog nemažą dalį jų poreikių Vilniaus gyvenamieji rajonai išpildo, tačiau netrūksta ir spręstinų problemų.

Bendrovės „Darnu Group“ įsteigtos, kompetencijas darnios aplinkos kūrimui telkiančios „Darnaus miesto laboratorijos“ užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, jog daugiau nei pusė apklaustų vilniečių (52 proc.) geriausiai jaučiasi gamtoje. Trečdalis respondentų (33 proc.) mėgstamiausia vieta savo gyvenamajame rajone rinkosi parkus. Dar beveik tiek pat respondentų pasirinko skverus, žaliąsias erdves ar kitus gamtos kampelius šalia vandens telkinių.

Tiesioginį gamtos poveikį vilniečių savijautai atskleidžiančius apklausos rezultatus architektūros ir urbanistikos inovatorius Donatas Baltrušaitis sieja su natūraliu žmogišku instinktu.

 

„Gamta žmogui yra evoliuciškai svarbi, net ir miestai, kuriuose gyvename, yra gamtos dalis. Praeitame amžiuje buvo padaryta projektavimo klaidų ir miestai tapo labiau pritaikyti mašinoms, o ne žmonėms. Dėl tokio spartaus jų augimo ir greitėjančio tempo kyla ir streso lygis, kurį geriausiai numalšina ne kas kita, o žaliosios erdvės, kuriose galime kokybiškai pailsėti, tad dabar turime stengtis miestuose kurti kuo daugiau žalumos ir ištaisyti šias anksčiau padarytas klaidas“, – sako D. Baltrušaitis.

Architektas taip pat pažymi, jog labai svarbus ne tik atsipalaidavimą skatinančių miesto elementų kiekis, bet ir jų išpildymas.

„Viešosioms erdvėms Vilniuje dažnai trūksta gerų, kokybiškų kraštovaizdžio formavimo sprendimų, o pačiame mieste – integruoto pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo, kurie tiesiogiai jungtų rajonus vieną prie kito. Svarbiausia pakeisti projektavimo prioritetus nuo automobilių infrastruktūros į projektavimą žmonėms“, – siūlo specialistas.

 

„Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas sako, jog norėdami sumažinti didmiesčių gyventojų poreikį automobiliams nekilnojamojo turto plėtotojai diegia daugiafunkcinių rajonų plėtros koncepciją, kuri generuoja didžiausią naudą tiek tokiuose rajonuose gyvenantiems ar dirbantiems, tiek ir visam miestui.

„Iš vienos pusės užtikrinamas rajono autonomiškumas ir mažinamas poreikis žmonėms keliauti po miestą automobiliais, kai visas reikalingas socialines ar komercines paslaugas galima pasiekti nedideliu atstumu. Iš kitos pusės, pavyzdžiui, mūsų plėtojamo „Paupio“ rajono daugiafunkciškumas sukuria ne vieną traukos tašką visiems besilankantiems Vilniaus senamiestyje ir taip užtikrina didesnius srautus čia įsikūrusiems verslams – nuo maitinimo iki kirpyklų ar meno galerijų“, – pažymi M. Umbrasas.

Pagrindinis sprendimas – mažinti automobilių poreikį

Apklausa taip pat parodė, jog vilniečiams itin svarbi rajono infrastruktūra, patogus susisiekimas su centru ir kitais rajonais, kamščiai ir automobilių parkavimo klausimai. Vertinant gyvenamųjų rajonų savybes dešimties balų skalėje, atsiskleidė daugumos rajonų skaudulys – automobilių stovėjimo vietos. Bendras šio aspekto vertinimas siekė vos 4,5 balo, o kai kuriuose sostinės rajonuose ir dar mažiau.

Tačiau specialistai šį kriterijų siūlo gerinti ne didinant stovėjimo aikšteles, o sukuriant tinkamas alternatyvas.

Urbanistas Martynas Marozas teigia, jog šiai dienai Vilniuje turint tokią plačią automobilių dalinimosi, nuomos ir kitų transporto alternatyvų pasiūlą didžiajai daliai visuomenės automobilis yra nereikalingas, o kiekviena investicija į jų infrastruktūrą yra didžiulės biudžeto išlaidos, dėl kurių finansavimo netenka kitos miesto dalys: dviračių takai, žaliosios erdvės ar viešasis transportas.

M. Marozo manymu tam, kad situacija dėl parkavimo pasikeistų, gyventojus visais būdais svarbu skatinti naudotis ne nuosavu automobiliu, o bet kokia kita transporto priemone. Toks pasirinkimas galėtų atsirasti, jei keletas akies netraukiančių ir daug biudžeto išlaikymui kasmet suvartojančių parkavimo vietų būtų paverstos kitomis funkcinėmis zonomis.

„Tai galėtų būti nedidelės žaliosios erdvės su suoliukais ir medžiais, dviračių laikymo vietos, taksi stotelės, laikino sustojimo vietos kurjeriams, kurie netrukdytų aplinkiniam eismui, ar net požeminio rūšiavimo konteineriai. Tuomet, kai gyventojui bus siūloma didesnė nauda nei išleisti pinigus visos dienos automobilio parkavimui mieste, gal ir mes kitaip rinksimės transportą“, – teigia M. Marozas.

Toliau nuo centro – mažiau pramogų

Tyrimas taip pat atskleidė, jog, išskyrus Senamiestį, daugumoje Vilniaus rajonų gyventojams trūksta meno, kultūros ir pramogų. Bendras meno kūrinių ir skulptūrų vertinimas miegamuosiuose rajonuose buvo vos 4,92 balo, o kultūrinė infrastruktūra ir pramogų pasiūla siekė kiek daugiau nei 5,5 balo iš 10 galimų.

D. Baltrušaitis atskleidžia, jog norint gerinti šiuos gyvenamųjų rajonų aspektus, reikia sekti Senamiesčio daugiafunkciškumo pavyzdžiu – labiau paskirstyti kultūrinę infrastruktūrą ir pramogas planuojant ne tik viešąsias erdves, bet ir nekilnojamojo turto projektus.

„Jeigu visuomeninės funkcijos būtų labiau koncentruotai pasiskirsčiusios po kiekvieną rajoną, žmonėms nereikėtų važiuoti į centrą ar kitus rajonus ir viską būtų galima pasiekti pėsčiomis, dviračiu, ar viešuoju transportu“, – teigia D. Baltrušaitis.

Panašiomis miesto planavimo idėjomis dalinasi ir M. Marozas, kuris atkreipia dėmesį ir į būstų projektų tipus.

„Jeigu viename name sukuriami būstai įvairių tipų ir socialinių padėčių žmonėms – pradedančiajam, naujai šeimai, nuomai, senjorui, neįgaliajam ir šeimai su neįgaliu vaiku – tai ir rajonas tampa socialiai įdomesnis, o galų gale ir tvaresnis, nes jame sukuriama infrastruktūra naudojama žymiai tolygiau“, – pažymi M. Marozas.

D. Baltrušaitis pažymi, kad prieš pradedant planuoti erdves ir įgyvendinti įvairius projektus, svarbiausia į sprendimus įtraukti būtent to rajono gyventojus.

„Svarbiausia leisti bendruomenėms jaustis, kad tai yra jiems pritaikyti objektai, atitinkantys jų poreikius – taip prisidėdami prie rajono kūrimo gyventojai vėliau patys daug efektyviau įveiklintų naujas erdves, kurios patenkintų jų lūkesčius“, – teigia urbanistas.

Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje apie pasitenkinimą savo gyvenamaisiais rajonais atsakė 1006 sostinės gyventojai.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
22 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Arvydas Norkūnas
Arvydas Norkūnas
7 mėnesius

Vilnius žaliausia Europos sostinė toli pralenkianti augmenijos gausa kitas. Visa kas čia kalbama, tik negalvokite, kad pykstu ar reiškiu panieką, tiesmukiškai perimta kaip idiliškas vaizdinys iš Europos didmiesčių kuriuose žmonių koncentracija kvadratiniame kilometre didesnė dešimteriopai ar bent tris ketverius kartus. ir miestai kuriuose šie klausimai keliami gyventojų gausa yra žymiai didesni. Dalis šitaip samprotaujančių yra susižavėję ir aklai viską nori kopijuoti, dar kiti sėdėdami valdžios postuose daug kalbėdami daro permainas ne tokias jau dideles ir tikisi sulaukti pritarimo Europos spaudoje ar net išpešti tokiu būdu konfederatyvinės Europos pinigų.Šitie žinoma protingesni už pirmosios kategorijos naivuolius. Taigi gausiausią žalumą Europoje vidutinio dydžio… Skaityti daugiau

Jone
Jone
7 mėnesius

Apklausos geras dalykas – sako vilniečiams reikia žaliųjų erdvių. Tikra tiesa, džiausgiamės kiekvienu žaliu ploteliu, kiekvienu nauju medeliu. Viniaus savivaldybės administracijai prašymas: duokite dirbantiesiems gerai apgalvotus nurodymus (projektus, kuriuos reikėtų paderinti su gavėjais – gyventojais) su logiškais šaligatvių, žalųjų vejų įrengimais ir nesistenkite privingiuoti kuo labiau pėsčiųjų takus, nes žmonės ne tik išeis pasivaikščioti, bet ir eis iš vieno taško į kitą ir tada naudosis ne Jūsų išgrystais šaligatviais, o mins takus. Sodinkite ne tuos nukeipusius invalidus medžius, o normalius sveikus vietinius medžius ir pasodinę medį (ypač tą invalidą) nepamirškite palieti. Pernai įrengė Fabijoniškėse parkelį, laukėme, o kai įrengė beliko… Skaityti daugiau

Buggy
Buggy
7 mėnesius

Meh

Paskutinį kartą redaguota 7 mėnesius (Buggy)
Back to top button