Prieš savaitę energetikos ministras prasitarė apie planus leisti savivaldybių šilumos tinkams deginti krosnių kurą ir mazutą. Šią savaitę Vyriausybė patvirtino tokius planus. Tokie planai patvirtinti vienbalsiai, neprieštaraujant net aplinkos ministrui. Mazuto ir krosnių kuro naudojimas svarbiausias koalicijos partijų vadovaujamam Vilniui, kuris sunaudoja apie 68% visų Lietuvoje šildymui naudojamų dujų, kurių kaina per pastaruosius metus keitėsi kartais. Dėl šios priežasties šildymo kainos vilniečiams ateinantį šildymo sezoną augtų drastiškai.
„Vyriausybės sprendimai dėl mazuto yra visiškas nesusipratimas. Kreipėmės tiek į energetikos ministrą, tiek į Vilniaus bei Vilniaus šilumos tinklų vadovus dėl to, kiek skaitine išraiška kainuos toks sprendimas. Užvakar aplinkos ministras teigė, kad vien taršos leidimai gali kainuoti 24 milijonus eurų, jau nekalbant apie papildomos įrangos, kurią vėliau reikės išmontuoti, kainą. Tik pasirodžius planams aplinkos ministras teigė, kad nereikėtų vardan kelių centų naudos aukoti gyventojų sveikatos, kuriai išleidžiame milijonus. Tačiau jau vakar ministras pareiškė, kad nemato problemos dėl mazuto deginimo. Šimtais kartų padidėjęs kietųjų dalelių kiekis, milžiniškai išaugusios klimato kaitą sukeliančios dujų emisijos – aplinkos ministrui ne problema. Klausimas kyla, kas tada jam yra problema? Klausimus išsiuntėme savaitės pradžioje, tačiau matome, kad nei viešai, nei raštais nei vienas iš ministrų neatsako į esminius nuogąstavimus. Todėl, matydami tokią pačią eigą, galvojame ir apie neeilinio aplinkos komiteto posėdžio šaukimą, o rudenį ir apie parlamentinės kontrolės inicijavimą, sudarant laikinąją parlamento tyrimo grupę ir pagaliau išsiaiškinant, kodėl Vilniaus valdžia nuo pat 2017-ųjų metų neužtikrino sklandaus perėjimo prie biokuro“, – teigė Seimo aplinkos komiteto narys Tomas Tomilinas.
Vilniaus miesto savivaldybė 2017 metais atgavo šilumos tinklų kontrolę ir kalbėjo apie perėjimą prie biokuro, tačiau šie planai nebuvo įgyvendinti ir iki pat šiol 40% šildymui naudojamo kuro Vilniuje sudaro dujos. Planuota, kad 2021 metų gale Vilniuje šilumą gaminti turėtų pradėti Vilniaus kogeneracinė jėgaine, tačiau šios jėgaines statybas lydi skandalai – iš pradžių iš rangovų pašalinta Lenkijos įmonė „Rewako“, vėliau iš Seimo ekonomikos komiteto pirmininko sklido kaltinimai valstybės kontroliuojamai įmonei „Ignitis“ dėl neteisingos informacijos pateikimo bei jėginės paleidimo datų nukėlinėjimo.
„Vilnius, kuris kuria „Klimatui neutralaus Vilniaus“ VŠĮ, dalyvauja ES programoje 100 klimatui neutralių išmanių Europos miestų ir ruošiasi deginti vieną taršiausių kurų – mazutą. Tai skamba kaip iš fantastikos srities. Tuo labiau, kai visa tai daroma siekiant pridengti tai, kad Vilniaus miesto valdžia per eilę metų nepadarė nieko, kad nuliptų nuo „dujų adatos“. Keistai skamba ir energetikos ministras, kalbantis apie tai, kad ieškoti būdų kompensuoti šildymą vilniečiams būtų socialiai neteisinga. Tačiau, matyt, ministrui atrodo teisinga dėl politinio neveiklumo ir reitingų nuodyti ne tik Vilniaus gyventojus, bet ir visą Lietuvą. Tuo labiau, kai sutaupoma turbūt nebus tiek jau daug. Priminsiu, kad Vilniaus energetikos klausimus nuo pat 2015 metų koordinuoja TS-LKD narys, vicemeras Valdas Benkunskas. Čia nepavyks prisidengti pasaulinėmis rinkomis, nes, jei būtu laiku priimti teisingi sprendimai, dabar kainų augimas tikrai nebūtų toks drastiškas. Turime ieškoti būdų ir galimybių vilniečiams kompensuoti politikų padarytas klaidas, o ne juos nuodyti mazutu“, – pratęsė Seimo narys ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Lukas Savickas
Seimo narių kreipimesi klausiama, kiek kainuos papildomų įrengimų diegimas bei taršos leidimai. Taip pat, ar gautas ES leidimas deginti mazutą ne kaip atsarginį kurą, ir, svarbiausia, ar atliktos poveikio sveikatai bei aplinkai analizės.
