Miestas

Buvusiame Lukiškių kalėjime svarstoma įrengti tarptautinį memorialą-muziejų

Buvusiame Lukiškių kalėjime svarstoma įrengti tarptautinį memorialą-muziejų, taip pagerbiant ten kalėjusius politinius kalinius, trečiadienį pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).

Jo teigimu, tokiai centro iniciatyvai pritarta tarpinstituciniame pasitarime, kuriame dalyvavo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys, Kultūros paveldo departamento atstovai.

LGGRTC teigimu, čia kalėjusių svarbių politinių kalinių būta per visus XX amžiaus Lietuvos okupacinius periodus: carinės Rusijos, pirmos vokiečių, lenkų, pirmos sovietų, antros vokiečių ir antros sovietų.

 

Lukiškių kalėjime kalintas Lietuvos himno autorius ir „Varpo“ redaktorius Vincas Kudirka, Vasario 16 akto signatarai Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška ir Vladas Mironas, partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, rašytoja Žemaitė (Julija Žymantienė), rašytojas Kazys Boruta, poetė Ona Poškienė, Vilniaus burmistras Konstantinas Stašys, lietuviškų leidinių redaktorius prof. kun. Petras Kraujalis, Vilniaus konferencijos dalyvis, redaktorius, dėstytojas, šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas Kristupas Čibiras, knygnešė, „Lietuvos žinių” atsakingoji sekretorė Felicija Bortkevičienė, redaktorius, lietuviškų mokyklų ir darželių steigėjas kun. Nikodemas Raštutis, knygnešė Marija Žukauskaitė, Lietuvių mokslo draugijos vicepirmininkas, gydytojas Andrius Domaševičius, knygnešys, teisėjas, literatas Augustinas Janulaitis, žydų gelbėtoja, garsiausia lietuvių žvalgė Marcelė Kubiliūtė, Laivės premijos laureatai kardinolas Sigitas Tamkevičius ir Lietuvos laisvės lygos vadovas Antanas Terleckas, politiniai kaliniai Balys Gajauskas, Viktoras Petkus, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Lietuvos partizanai Jonas Kadžionis-Bėda, Leonas Laurinskas, Povilas Pečiulaitis-Lakštingala, Petras Paulaitis, ir daugelis kitų.

Lukiškių kalėjime sušaudytas Lietuvos ministras be portfelio žydų reikalams, Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas, Lenkijos Seimo narys Jokūbas Vygodskis, ten nukankinti krašto apsaugos ministras, Vyriausiasis kariuomenės vadas Pranas Liatukas, aukštas Lietuvos saugumo darbuotojas Povilas Lašas-Spiridonovas ir kt.

„Buvęs Lukiškių kalėjimas istoriniu požiūriu yra svarbus ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu, įvairiais laikotarpiais čia buvo kalinti žymūs Lenkijos, Izraelio, Baltarusijos ir kt. politiniai, kultūriniai, kariniai veikėjai“, – rašoma pranešime.

 

Tarp kalintųjų – būsimasis Izraelio ministras pirmininkas, Nobelio taikos premijos laureatas Menachemas Beginas, Lenkijos mokslų akademijos narė, filosofijos prof. Barbara Skarga, lenkų rašytojas Leopoldas Tyrmandas, lenkų poetas ir gamtininkas Tomaszas Zanas, Baltarusijos valstybės steigėjas Vaclovas Lastauskis, baltarusių politiniai veikėjai, rašytojai Maksimas Hareckis, Franciszekas Olechnowiczius ir kt.

Pabrėždamas istorinę Lukiškių kalėjimo svarbą, 2018 metais Lenkijos Tautos institutas išleido knygą „Lukiškių kalėjimas Vilniuje 1939-1953“ („Więzienie na Łukiszkach w Wilnie, 1939-1953”).

LGGRTC teigia, kad iniciatyvą buvusiame Lukiškių kalėjime įrengti tarptautinį memorialą-muziejų remia ir visuomeninės organizacijos: Lapteviečių brolija, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (NOKT), Sąjūdžio Kauno taryba ir kt.

 

1904-aisiais iškilusiame Lukiškių kalėjimo komplekse yra šeši pastatai: Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, administracinės, gamybinis patalpos, kalėjimas, taip pat sovietmečiu statyta kalėjimas-ligoninė, tvora su kontroliniu perėjimo postu. Jie įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir turi nacionalinės kultūros vertybės statusą.

Kaip laisvės atėmimo įstaiga kompleksas naudotas iki 2019-ųjų vasaros, vėliau čia vykdytos ekskursijos, kalėjimas naudotas kaip patraukli erdvė užsienio serialų ir kino filmavimams, šiuo metu čia nuomojamos patalpos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
9 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
1 Komentaras
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Bitė Maja
Bitė Maja
19 dienas (-ų)

Gera istorijos analizė. Be patoso ir pompos. Ir kodėl ne?

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button