Gegužės 10 dieną, penktadienį, 18:00 val. Užupyje, Paupio gatvėje, bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta karaimų kalba.
Ceremonijoje dalyvaus Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė, Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius, Užupio Respublikos prezidentas Romas Gediminas Lileikis ir premjeras Sakalas Gorodeckis.
Daugiau nei prieš 625-erius metus į Lietuvą gyventi atsikėlę pirmieji karaimai čia atsivežė ne tik papročius ir tradicijas, tebegyvuojančius iki šių dienų, bet ir kalbą. Šiandien skaičiuojama, kad karaimų kalba, kuri įtraukta į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą, visame pasaulyje kalba vos 30 žmonių – ir visi jie gyvena Lietuvoje. Per šimtmečius išgyvenę nemažai iššūkių, karaimai džiaugiasi, galėdami dalintis savo kultūriniais klodais su plačiąja visuomene, stiprinti bendruomenės sambūvį ir kelti tautinę dvasią.
Ambasadorė dr. Halina Kobeckaitė, pirmoji Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė, sako: „Tvirta ištikimybė tradicijai, savo kultūrai, tapatybei, valstybei, o taip pat ir pagrindiniams religijos apibrėžtiems moralės principams iš esmės sąlygojo karaimų tautos išlikimą. Šiandien galime ir norime toliau apeliuoti į tuos pačius tautą tvirtinančius veiksmus – tik jų išraiškos priemonės yra kitos. Šis simbolinis, bet panašiomis vertybėmis grįstas užsimezgantis ryšys su Užupio Respublika, jos bendruomene, kaip tik ir atspindi vieną iš tų naujoviškų galimybių deklaruoti karaimų ištikimybę sau, valstybei, taikiam įvairių bendruomenių sambūviui“.
Karaimus Lietuvoje žinome ne vien dėl populiaraus patiekalo kybynų. Jie yra ir istoriniai agurkų augintojai, kariai, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir didikų daktarai, vertėjai. Nuo pat Vytauto Didžiojo laikų jie taip pat yra gyvi Lietuvoje buvusio pakantumo kitiems liudytojai. 1441-aisiais karaimų bendruomenei suteikta ir vėliau pratęsiama Magdeburgo teisė, tokiu būdu Trakuose susidaro „Karaimų miestas“, buvo išduodamos valstybės ir bendruomenės santykį Lietuvos teritorijose apibrėžiančios privilegijos ir kiti teisiniai dokumentai. Vilniuje karaimų bendruomenė kaip atskiras juridinis vienetas susiformuoja tik XIX–XX a. sandūroje. Tačiau iki pat šiandien karaimai Vilniuje yra žinomi. Paminėtinos kad ir sąsajos su Užupiu – Malūnų gatvėje veikia karaimiškas tradicijas tęsianti vyrų kirpykla „Elizaro artelė“, toje pačioje gatvėje yra gyvenusios kelios karaimų šeimos, gyvos šiandienos žmonių prisiminimuose, Užupio gatvėje veikia Tumo galerija, kurios savininkai turi karaimiškų šaknų.
Karina Firkavičiūtė tvirtina: „Užupio Respublikos Konstitucijos karaimų kalba lentos atidengimas yra ne tik ištikimybės, bet ir laisvės, galimybės būti savimi išraiška. Matome ją meniškai užkoduotą Konstitucijoje, kartu prisimename, kiek daug praradome, kai tos galimybės atvirai būti savimi neturėjome. Tad savo pritarimą šiai simboliškai pateiktai laisvei patvirtiname per vertimą į karaimų kalbą. Tai yra pagrindinė nuostata, dabar jau formaliai mus jungianti su Užupio Respublika“.
„Karaimai – tai tauta, kuri atsiliepė į mūsų valdovų kvietimą ir pasirinko savo likimą būti kartu su Lietuva. Mes turime būti dėkingi jiems už šią šimtmečiais rodytą ištikimybę, ginant mūsų valstybę.“ – pabrėžia Užupio Respublikos prezidentas Romas Gediminas Lileikis.
„Taip dabar mes, užupiečiai, tiesiame ranką karaimams jų kelyje puoselėjant tautinę tapatybę bei išsaugant savo kalbą. Gimtosios kalbos praradimas lėmė mums broliškos prūsų kalbos bei daug gausesnės tautos išnykimą, tad tai neturi pasikartoti greta mūsų gyvenantiems karaimams. Tauta bus gyva, kol yra kuriančių jos kalba, o Užupis tebūnie dar viena vieta šiai kūrybai,“ – primena Užupio Respublikos premjeras, bendruomenės vadovas, seniūnaitis Sakalas Gorodeckis.
Karaimų kalba
Karaimų kalba priklauso tiurkų kalbų šeimos vakarų kipčiakų grupei. Ji susiformavo IX–X amžiuje, o pirmosios žinios apie karaimų kalbą Europoje pasirodė XVII amžiuje, kai apie tai parašė vokiečių orientalistas, pastorius Johannesas Buxtorfas Jaunesnysis ir kai Upsalos (Švedija) universiteto profesorius Gustavas Peringeris savo šalies valdovo karaliaus Karlo XI pavedimu 1690-aisiais surengė specialią ekspediciją į Lietuvą, atkreipdamas dėmesį į etninį bei kalbinį karaimų savitumą bei apie tai paskelbė keletą publikacijų.
Artimiausios karaimų kalbai yra gyvos kumykų, karačajų, balkarų, Krymo totorių kalbos ir jau išnykusi kumanų kalba. Kalbininkai išskiria tris karaimų kalbos atmainas (tarmes), kurių savitumai slypi fonetikos ir žodyno aspektuose – šiaurės vakarų (arba Trakų karaimų kalba), pietvakarių (arba Lucko-Haličo karaimų kalba, vartota Galicijoje ir Volynėje) ir rytų (arba Krymo karaimų kalba, vartota Kryme). Tačiau per XIX ir XX amžius nebeliko kalbančiųjų Krymo ir Lucko-Haličo karaimų kalbos atmainomis, tad šiandien tebegyvuoja tik Trakų karaimų kalba, nors ir esanti ant pavojingos išnykimo ribos. Šiandien skaičiuojama, kad karaimų kalba, kuri įtraukta į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą, visame pasaulyje kalba vos 30 žmonių – visi jie gyvena Lietuvoje.
2021 metais atlikto visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 200 karaimų. Nepaisant mažų skaičių, karaimų bendruomenės nariai visuomet stengėsi išsaugoti savo kalbą ja kalbėdami ir rašydami, kurdami. Lietuvos karaimai labai sąmoningai suvokė savo gimtosios kalbos reikšmę ir jai kylančius iššūkius. Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikų atskirų bendruomenės narių iniciatyva išleisti keturi karaimų kalbos žodynai, verčiantys iš lenkų, rusų, lietuvių kalbų, keli karaimų kalbos vadovėliai, keliakalbiai pasikalbėjimų žodynėliai.
Detalesnė informacija apie renginį:
Kas: Užupio Respublikos Konstitucijos atidengimo karaimų kalba ceremonija
Kada: 2024 m. gegužės 10 diena, penktadienis, 18.00 val.
Kur: Konstitucijų siena, Paupio g., Užupis
