Naujo tyrimo rezultatai parodė, kad bendra Neries upės būklė yra gera, joje randama daug Lietuvos Raudonosios knygos narių, taip pat ir ištisus dešimtmečius šalyje neaptiktų organizmų. Vis dėlto tyrėjams nerimą kelia žemutinė miesto dalis – ties Paneriais fiksuojama ženkliai prastesnė upės būklė ir normas viršijanti teršalų koncentracija.
Pirmąjį kompleksinį Neries tyrimą Vilniaus miesto ribose, 24 km atkarpoje, užbaigė nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ įsteigtas „Darnių iniciatyvų paramos fondas“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tyrimo metu buvo analizuojamos keturios Neries atkarpos nuo Verkių malūno iki Gariūnų tilto: ties Verkiais, Lietuvos Respublikos Seimo rūmais, Žvėryno-Karoliniškių mikrorajonais ir Žemaisiais Paneriais. Visose jose buvo vertinami ir tiriami ne tik įvairūs ekosistemos parametrai, bet ir kreipiamas dėmesys į žmonių daromą poveikį upės būklei.
Anot vieno iš tyrimą atlikusių mokslininkų Kęstučio Skrupskelio, nors miesto upės būklė ties centrinėmis ir pramoninėmis vietomis yra šiek tiek prastesnė negu žaliuosiuose rajonuose, džiugina faktas, kad bendra situacija yra gera. Jo teigimu, visose tirtose upės dalyse gausu gyvūnijos ir augalijos, kuri yra prisitaikiusi prie skirtingų gyvenimo sąlygų.
„Nerimą kelia tik atkarpa ties Žemaisiais Paneriais, kur aptikome normas viršijančius naftos teršalų, kitų cheminių junginių kiekius bei didesnes šiukšlių sankaupas. Vis dėlto žvelgiant į bendrą paveikslą, galime pasidžiaugti, kad upė yra švari, joje be jokių baimių galima tiek maudytis, tiek žvejoti“, – pasakoja hidrobiologas K. Skrupskelis.
Neryje gausu retų ir saugomų gyventojų
24 km ilgio tirtoje upės atkarpoje mokslininkai aptiko 28 žuvų rūšis. Tarp jų buvo aptikta net 10 saugomų ir globojamų žuvų rūšių: lašiša, šlakis, kiršlys, upėtakis, kartuolė, paprastasis kirtiklis, srovinė aukšlė, skersnukis, salatis ir paprastasis kūjagalvis.
„Gerą Neries ekologinę situaciją miesto ribose rodo joje gyvenanti didelė reofilinių žuvų įvairovė. Ties Žvėryno-Karoliniškių mikrorajonais mums pavyko aptikti skersnukio jauniklį, ši rūšis įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą ir prieš gerą dešimtmetį buvo laikyta kone išnykusia Lietuvos teritorijoje. Aptikome ir agresyvios invazinės rūšies žuvį – kaspijinį upinį grundalą. Reikėtų atkreipti žvejų dėmesį ir skatinti juos aktyviau gaudyti šias žuvis bei nepaleisti jų atgal į upę“, – sako mokslininkas.
Pasak jo, atliekant tyrimą buvo tikimasi, kad mažiausia žuvų įvairovė bus ties betonuota krantine, Vilniaus centrinėje dalyje: „Hipotezė pasitvirtino, ties Seimu aptikome 15 skirtingų rūšių – ilgainiui čia įsikūrė žuvys, mėgstančios stipresnę srovę ir kietą gruntinį dugną. Nors šioje dalyje žuvų rūšių mažiau negu kitose, vertinant, kad tai yra betonuota krantinė, jų įvairovė išlieka gausi, žuvys prisitaikė prie miesto ritmo.“
Netikėtas radinys tarp dugno organizmų
Atliekant upės dugno organizmų tyrimus, buvo rastos net 67 jų rūšys. Čia dominavo apsiuvos, lašalai ir pilvakojai moliuskai. Dauguma iš aptiktų rūšių yra tipiniai tekančių vandenų gyventojai, tačiau buvo rasta ir tokių rūšių, kurios gali gyventi užterštoje aplinkoje arba sugeba prisitaikyti prie aplinkos sąlygų.
„Didelis kiekis dugno bestuburių organizmų rūšių liudija gausią buveinių įvairovę ir gerą upės ekologinę būklę. Jų kiekis ir gausa keliaujant pasroviui mažėja – tai rodo neženklų neigiamą miesto poveikį upei. Labai nustebome, kai aptikome lašalo lervą – šis retas bestuburis yra nebūdingas Lietuvos florai ir faunai, paskutinį kartą šalies vandenyse buvo aptiktas prieš daugiau nei 30 metų. Taip pat aptikome itin saugomas žirgelio (laumžirgio) – pleištinės skėtės lervas“, – teigia K. Skrupskelis.
Prasčiausia padėtis – Žemuosiuose Paneriuose
Tyrimas atskleidė, kad problemiškiausia Neries atkarpa – ties Žemaisiais Paneriais. Anot K. Skrupskelio, analizuojant visus rezultatus, stebima tendencija, kad upės būklė, tekant iš šiaurinės miesto dalies į pietinę, palaipsniui prastėja.
„Tokią tendenciją lemiame mes, žmonės – gausiau apgyvendintos vietovės, pramoniniai rajonai, neišvengiamai atsispindi ir upės gyvenime. Probleminėje Neries atkarpoje ties Žemaisiais Paneriais fiksavome didesnį naftos produktų kiekį vandenyje – čia upė teka pro miesto pramoninę zoną, kurioje daugiau objektų, galinčių potencialiai teršti aplinką. Čia bendrojo azoto junginių koncentracija ir nedidelis dugno bestuburių kiekis rodo vidutinę, o vandens augalų įvairovė ir bendras deguonies suvartojimas – blogą upės būklę. Tam įtakos turi lietaus vandeniu atnešami teršalai iš šalimais esančių pramoninių teritorijų“, – pastebi mokslininkas.
Kas galėtų pagerinti situaciją?
Siekiant išlaikyti ir pagerinti teigiamą Neries būklę Vilniuje, mokslininkai rekomenduoja tris esmines veiksmų sritis – stebėjimą, edukaciją ir invazinių rūšių valymą.
„Norint išsaugoti ir gerinti Neries ekologinę būklę, reikėtų į jos stebėjimą įtraukti ir visuomenę. Nuotolinės, viešai prieinamos informacijos apie vandens kokybę stebėjimas padėtų operatyviau reaguoti į galimus trumpalaikius taršos atvejus. Taip pat būtinas intensyvesnis ir atidesnis taršos naftos produktais stebėjimas įvertinant pramoninėje miesto zonoje esančius lietaus kanalizacijos surinktuvus ir šioje teritorijoje vykdomą komercinę veiklą. Taip pat aktualus ir priekrančių bei upės valymas nuo invazinių augalų, šiukšlių“, – akcentuoja K. Skrupskelis.
Anot mokslininko, prie švaresnės upės puoselėjimo stipriai prisideda ir edukacija: „Reikia suprasti tai, kad vien tik upės tyrimas ar jos išvalymas būklės ilgainiui nepagerins. Norint gyventi šalia švaraus ir neužteršto vandens telkinio būtinas visuomenės švietimas nuo pačių mažiausiųjų iki sprendimų priėmėjų ar žvejų bendruomenių.“
