Prieš porą metų rašėme apie tai, kad Šeškinės draustinyje, greta vis statomo Nacionalinio stadiono, miesto gyventojams ir svečiams planuojama įrengti naują viešąją erdvę – parką. Priminsime, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos inicijuoto Šeškinės šlaitų pritaikymo konkursą laimėjo MB „Bauland” (D.Baltrušaitis, A. Dailidaitė, P. Kliučininkas, J. Šerpetauskytė) architektų, urbanistų bei kraštovaizdžio architektų komandos projektas – Mamuto parkas. Viešajam svarstymui su visuomene bus pristatyti atnaujinti Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio teritorijos su prieigomis ir kitų teritorijoje esančių objektų tvarkymo projektiniai siūlymai.
Projektiniuose siūlymuose minima, jog būtų formuojamos 4-ios įvairių dydžių bei funkcijų mamutų ganyklos ir 7 poilsio (edukacinių želdinių) erdvės . Šios rekreacinės zonos būtų išdėstytos per visą parką. Šios erdvės tai rekreacinės-edukacinės erdvės, skatinančios priartėti arčiau prie gamtos ir per aktyvų judėjimą bei kitus pojūčius suvokti aplinką bei maršrute aptariamas temas.
Mamuto parko projektinių pasiūlymų apimtyje numatomi kitos paskirties inžineriniai statiniai: R1 regykla, R2 regykla, T1 pėsčiųjų tiltas, T2 pakeltas pėsčiųjų takas. Numatomas kitos paskirties inžinerinis statinys už projektuojamo parko teritorijos ribų – R3 regykla.
Parke bus penkių tipų takai
Projektiniuose siūlymuose nurodoma, jog pagal funkcinę reikšmę ir takų medžiagiškumą numatoma įrengti 5 tipų takus:
„Mamuto“ takai – funkciniai/teminiai parko takai. Funkciniai takai yra greičiausias perėjimas per Mamuto parką, takai jungia aplinkinius rajonus ir būsimą daugiafunkcinį sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo kompleksą. Didžioji funkcinių takų dalis yra esamų takų vietose, todėl įrenginėjant takus bus pažeista kiek galima mažiau medžių ir krūmų, laikomasi esamo draustinio reljefo. Tako plotis – mažiausiai 2,25m. Danga – skaldos mišinys. Želdiniai tvarkomi apie 5m atstumu nuo tako į abi puses. Šviestuvai bus įrengiami prie tako.
Pakelti mediniai takai su pamatu. Pagrindinio tako atkarpose, kur esamo tako nuolydis netenkina universalus dizaino standartų, takas yra projektuojamas pakeltų konstrukcijų su pamatu ir medinės dangos. Pasirinktas tako principas vieningai jungiasi su parko regyklomis, leidžia įveikti esamo reljefo sukurtus barjerus – įveikiami staigūs nuolydžiai, apeinamas slėnis. Numatoma termo medienos danga, būtų tvarkomi želdiniai apie 5m atstumu nuo tako į abu puses. Apšvietimas būtų įrengiamas pačiame take.
Dviračių ir pėsčiųjų takai Ukmergės gatvėje. Planuojama dvipusio eismo magistralinė dviračių tako atkarpa Ukmergės g., vakarinėje Mamuto parko pusėje. Atkarpos pradžia laikoma Geležinio Vilko g., šalia sankryžos su Ukmergės g. Atkarpa suvedama su kitu projektu projektuojamu pėsčiųjų ir dviratininkų viaduku, esančiu Ukmergės g. Šalia dviračių tako numatytas 2,25m pėsčiųjų takas. Dviračių tako plotis – 3-3,5m, danga – raudonų plytų spalvos asfaltbetonis (dviračių takas), betono plytelės (pėsčiųjų takas). Bus montuojami gatvės šviestuvai šalia dviračių tako.
Miško takai (žaliatakis) – papildomi takai. Apie 1,20 – 1,50m pločio papildomi takai ir jie jungs funkcinius takus į žiedinę parko takų sistemą. Miško takų pavadinimas nurodo, kad šie takai yra esamų miško takų vietose, jie yra atokesni, kartais sunkiau pasiekiami ir dėl to skatinantys įvairesnį natūralios aplinkos pažinimą. Numatoma žvyro ir dirvožemio mišinio danga. Penkių metrų spinduliu nuo tako būtų atvarkomi želdiniai ir papildomas apšvietimas nenumatytas;
Esamos trasos („Mamutukų“ trasos). Mamutukų esamos trasos (plotis apie 0,50-0,80m) yra pažintinio pobūdžio, lankytojams leidžia susipažinti su Mamuto parko geologija, taip pat įveiklina miškingus teritorijos šlaitus ir leidžia nuklysti į atokesnes parko vietas. Danga būtų dirvožemis, kartais sutvirtintas akmenimis ar medžių tašais. Želdiniai šioje zonoje nebūtų papildomai tvarkomi, nebūtų įrengiamas joks papildomas apšvietimas.
Parke rekomenduojama įrengti trečiąją regyklą, ekoduktą bei požeminę perėją
Projektiniuose siūlymuose nurodoma, jog Mamuto parko koncepcijoje numatyta įrengti vakarinę regyklą (toliau regykla R3), kuri yra už Mamuto parko teritorijos ribų. Regykla atvertų vaizdus link Neries slėnio ir Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio, būtų lengvai pasiekiama nuo Ukmergės g. pėsčiųjų tilto (projektuojamas) ir būtų integrali parko takų sistemos dalis.
„Gamtinio karkaso stiprinimui, identifikuojama galimybė kurti ekodukto (viaduko, skirto gyvūnų migracijai) jungtį tarp Šeškinės ozo ir geomorfologinio draustinio, kuriuo galėtų saugiai judėti tiek stambieji, tiek smulkieji parko gyvūnai“, – rašoma projektiniuose siūlymuose.
Taip pat ateities perspektyvoje siūloma įrengti požeminę pėsčiųjų perėją po Geležinio Vilko gatve, taip sujungiant Mamuto parką ir Japonišką sodą bei tuo pačiu padėtų gerinti pasiekiamumą ateityje įveiklinant Šeškinės bunkerių kompleksą su Šnipiškių mikrorajonu.
Parką planuojama atidaryti 2029-aisiais
2022-ųjų metų pabaigoje taip pat buvo pranešta, kad su mamutų radiniais ir ledynmečio išplitimo riba supažindinsiantis „Mamuto parkas“ Šeškinės draustinyje turėtų būti atvertas 2029-aisiais, jo įrengimui tąsyk buvo planuojama skirti 13 mln. eurų.
Projekto techniniai parametrai
- Planuojamo objekto adresas – Šeškinės geomorfologinis draustinis;
- Sklypo plotas – 321 790 m2;
- Projekto vystytojas/užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė;
- Projektinius siūlymus ruošė UAB „Aplan“ ir MB „Bauland“. Projekto vadovas Arūnas Andrašiūnas;
