Kariuomenės šiemet teigia pastebinti ženkliai išaugusį neleistinai virš karinių teritorijų skraidančių dronų skaičių.

Krašto apsaugos sistemos atstovams ir ekspertams neatmetant, kad tai gali būti susiję su intensyvėjančiu šnipinėjimu, kariuomenė teigia, jog patvirtinti šios prielaidos taip pat negali.

Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis dar spalį LRT radijui teigė, kad žvalgyba gauna informaciją apie aplink kritinę infrastruktūrą skraidančius dronus, tačiau plačiau to nekomentavo.

Lietuvos kariuomenė patvirtino, jog tokių bepiločių skaičius smarkiai išaugo.

„Palyginus šių ir praėjusių metų duomenis, pastebime ženkliai išaugusį neleistinai virš karinių teritorijų skraidančių nuotolinių būdu valdomų orlaivių skaičių. Viename iš karinių objektų per vieną šių metų mėnesį užfiksuota daugiau pažeidimų nei per praėjusius metus“, – BNS pateiktame atsakyme nurodė kariuomenė.

Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis sako, kad nesankcionuotų dronų skrydžių virš karinių objektų prigimtis yra dvejopa.

„Tikėtina, kad mažoji dalis tų skrydžių yra vykdyti tiesiog prasižengėlių, norinčių skraidyti nepaisant numatyto reguliavimo, bet priešiškų valstybių susidomėjimas kariuomenės objektais yra tikrai išaugęs, todėl tikėtina versija, jog išaugo būtent šnipinėjimo skrydžių skaičius“, – BNS teigė jis.

Šnipinėjimo neatranda

Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad bepiločiai orlaiviai gali būti naudojami Rusijos ir Baltarusijos žvalgybai vykdyti, tačiau tokių atvejų nėra fiksuota. 

„Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms informacijos rinkimas apie Lietuvos ypatingos svarbos ir karinius objektus yra svarbus. Informacijos rinkimas apie kariniam planavimui svarbius objektus gali būti vykdomas įvairiomis priemonėmis ir metodais, įskaitant ir bepiločių skraidančių aparatų (BSA) panaudojimą virš šių objektų“, – teigiama ministerijos komentare.

Visgi KAM nurodė šiuo metu neturinti duomenų, „patvirtinančių BSA panaudojimą Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų interesams“.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas BNS teigė, negalintis patvirtinti išaugusio aplink kritinę infrastruktūrą skraidančių dronų skaičiaus. Jis pažymėjo, jog tiek kariuomenė, tiek ministerija turi priemones, galinčias įrodyti, kad dronai virš teritorijų atsidūrė neatsitiktinai. 

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas atsargos generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas BNS sakė, kad neatpažįstamų dronų virš karinių teritorijų suaktyvėjimas buvo fiksuojamas per dideles Rusijos ir Baltarusijos pratybas „Zapad“ 2017 metais, kėlusias pareigūnų nerimą dėl galimų incidentų.

Pasak jo, tuomet buvo įvestos taisyklės, leidžiančios fiziškai numušti tokius bepiločius.

„Aktyvumas po to, kai buvo priimtas sprendimas, leidžiantis fiziniu būdu numušti dronus, sumažėjo, net praktiškai nutrūko“, – teigė generolas.

J. V. Žuko teigimu, jam vadovaujant kariuomenei 2014-2019 metais nebuvo nustatytas nė vienas virš karinių teritorijų skraidžiusių dronų valdytojas, todėl yra praktiškai neįmanoma patvirtinti jų sąsajų su šnipinėjimu.

„Mes gaudydavome, sudėtinga būdavo. Statydavome ir patrulius, ir žvalgybos padalinius, bandydavome nustatyti, iš kokių vietų skrenda“, – kalbėjo atsargos karininkas.

„Nė karto nepavyko nustatyti. Nežinia, kokiu atstumu tie dronai buvo leidžiami, bet tos reakcijos jie turbūt tikėdavosi“, – pridūrė jis.

Pažeidžia įstatymus

Transporto kompetencijų agentūra (TKA) BNS komentavo, jog išaugęs nuotoliniu būdu valdomų orlaivių skaičius pastaraisiais metais dažniau tampa tarptautinių susitikimų aviacijos saugumo klausimais tema.

„Iš aviacijos saugumo pusės Europos Sąjungos lygmeniu kol kas reikalavimų nėra nustatyta. Virš svarbių, jautrių infrastruktūros objektų yra nustatytos draudžiamos zonos, kuriose negalima atlikti bepiločio orlaivio skrydžio be vietos savininko leidimo“, – nurodė agentūra.

Įstaiga teigė, jog registruoti bepiločius orlaivius reikia tik kai jie patenka į sertifikuotą kategoriją. TKA duomenimis, šiuo metu Lietuvoje tokių orlaivių registruota nėra.

„Paprasti ir danguje dažniausiai matomi privačiai naudojami bepiločiai orlaiviai nepatenka į šią kategoriją“, – rašoma agentūros komentare.

Anot Lietuvos kariuomenės, nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai, kurie be leidimo skraido virš karinių teritorijų, yra laikomi pažeidėjais.

Tačiau krašto apsaugos sistemos atstovai atsisakė komentuoti procedūras, kurios taikomos sulaikant dronus.

„Žinoma, daug galimybių yra, jeigu dronas patenka į rankas, nustatyti. Tačiau apie numuštus ar perimtus informacijos nepateiksiu“, – teigė A. Anušauskas.

Bepiločių orlaivių skrydžių vykdymas virš karinių teritorijų arba nustatytu atstumu iki jų, arba draudžiamoje, ribojamoje ir pasienio zonos oro erdvėje, neturint tam teisės, užtraukia administracinę atsakomybę – baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų.

Padarius šį nusižengimą pakartotinai, galima skirti baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų, taip pat galimas bepiločio orlaivio konfiskavimas.

Spalio viduryje Norvegijoje buvo pastebėta nemažai paslaptingų dronų skrydžių. Tuomet šalies ministras pirmininkas apkaltino „užsienio žvalgybos“ tarnybas dėl sąsajų su šalyje įvykusiais „nepriimtinais“ dronų skraidinimais, netiesiogiai besdamas pirštu į Maskvą.

Norvegijoje buvo suimti septyni rusai, jie įtariami nelegaliai bepilotėmis skraidyklėmis skraidinę arba fotografavę draudžiamose zonose. Vienas iš suimtų rusų buvo įvardytas kaip Andrejus Jakuninas, buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino, laikomo artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkai, sūnus.

Autorius Paulius Perminas

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

1 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Kitas pranešimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Kaip vertinate, jog buvo atsisakyta įgyvendinti grandiozinį Baltojo tilto rekonstrukcijos projektą?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.