Daugėja emigrantų, norinčių ir planuojančių grįžti, skelbia Užimtumo tarnyba (UŽT), atlikusi apklausą su 1060 užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių. Tyrimo duomenimis, į gimtinę norėtų sugrįžti 55,1 proc. apklaustųjų – 14,6 proc. daugiau nei praėjusioje apklausoje 2020 m.
Daugumą jų motyvuotų geras darbo užmokestis, jie tikėtųsi gauti iki 2 tūkst. eurų atlyginimą.
„Išvykimas ir grįžimas pirmiausia motyvuojamas finansinio aspekto, darbo užmokesčio, tai – pagrindinis motyvuojantis punktas. Tačiau grįžimą galime paskatinti ir socialinės aplinkos patrauklumu. Finansiniai lūkesčiai keitėsi labai nežymiai. Norinčių grįžti padaugėjo beveik 15 proc. (…) Griežtai nurodančių, kad negrįš skaičius mažėja“, – antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė UŽT Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vadovė Indrė Laučienė.
„Nepaisant to, kad užsienyje mūsų piliečiai jaučiasi vis geriau, (…) tačiau grupė, kuri nori grįžti į Lietuvą smarkiai padidėjo“, – teigė UŽT specialistė.
Anot jos, dažniausiai tai ilgiau nei 10 metų emigracijoje gyvenantys asmenys. UŽT duomenimis, 56,5 proc. daugiau nei 10 metų emigracijoje esančių asmenų norėtų vėl gyventi gimtinėje. 2020 m. jų buvo 30 proc.
„Lietuva kaip ekonomika jau tampa svarbi mūsų tautiečiams, gyvenantiems svetur“, – žurnalistams akcentavo UŽT vadovė Inga Balnanosienė.
Daugiausia norinčių sugrįžti apklaustųjų šiuo metu dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje, dažniausiai turi su gamybos, pramonės, statybų ir nekilnojamojo turto sektoriais susijusias specialybes. Iš viso įsikurti Lietuvoje norėtų 60,3 proc. emigracijoje dirbančių šių sričių specialistų.
„Tai yra sektoriai, kuriuose šiuo metu Lietuvoje trūksta darbo jėgos“, – teigė I. Laučienė.
I. Laučienė akcentavo, kad noras sugrįžti auga tarp darbingo amžiaus ir daugiametę darbo patirtį sukaupusių emigrantų. Apklausos duomenimis, norinčiųjų apsigyventi Lietuvoje 36–45 metų amžiaus grupės piliečių dalis šiemet iki 56,8 proc. 2020 m. jų buvo 32 proc.
„Tai yra aktyvaus ir darbingo amžiaus piliečiai, kurie galėtų čia grįžti ir sėkmingai integruotis į darbo rinką. Taip pat, tai patirtį užsienyje sukaupę žmonės, kurie ten gyvena 10 ir daugiau metų“, – sakė UŽT specialistė.
Apklausa UŽT siekė išsiaiškinti, kas labiausiai motyvuoja emigrantus tolesnį gyvenimą planuoti Lietuvoje.
Labiausiai (61,7 proc.) grįžti į gimtinę paskatintų geras atlyginimas, kuris garantuotų stabilumą, šeima ir draugai (53,4 proc.), galimybė dirbti mėgstamą darbą (30,1 proc.), kultūriniai ir politiniai pokyčiai visuomenėje (25,6 proc.).
„Respondentai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymą. Finansinis aspektas ir vėl yra pagrindinis, tačiau matome, kad pakankamai aiškiai čia įsiterpia ir socialinės aplinkos veiksniai, taip pat atsiranda (…) karjeros perspektyvų poreikis ir netgi kultūriniai pokyčiai visuomenėje“, – komentavo I. Laučienė.
Aplausos duomenimis, 39,2 proc. respondentų tenkintų 1201–2000 eurų atlyginimas. 36,7 proc. grįžtų, jei Lietuvoje galėtų uždirbti 2001–3500 eurų į rankas.
„Tai yra labai įdomus punktas, nes to paties klausėme ir 2020 m. pabaigoje. (…) Per 2 metus lūkesčiai nesikeitė iš esmės. Ir tada, ir dabar nurodyti tie patys darbo užmokesčio rėžiai“, – sakė I. Laučienė.
UŽT direktorė I. Balnanosienė sakė, kad Lietuva tampa konkurencinga su senosiomis Europos Sąjungos šalimis dėl trūkstamų inžinerinės pramonės, informacinių technologijų (IT) ir kitų aukštos pridėtinės vertės sektorių specialistų. Todėl, anot jos, potencialo susigrąžinti išvykusius kvalifikuotus lietuvius yra.
„Svarbus aspektas, ar jie lygiaverčiai apmokami, ar konkurencija lygiagretė. Turiu pasakyti, šitas (atlyginimų – ELTA) atotrūkis išties mažėja. Šiai dienai tiek medikams, tiek IT specialistams, tiek inžinieriams galime pasiūlyti tokius pat atlyginimus“, – žurnalistams sakė I. Balnanosienė.
„Galime atsivežti trečiųjų šalių piliečius, bet visų pirma kiekviena valstybė turi galvoti apie savo piliečius, gyvenančius svetur, kuriuos galime susigrąžinti“, – kalbėjo ji.
UŽT tyrimą atliko gegužės 16–31 d. 30 proc. jo respondentų gyvena Jungtinėje Karalystėje, 13,5 proc. – Airijoje, 11,5 proc. – Vokietijoje, t. y. pagrindinėse lietuvių emigracijos ir reemigracijos šalyse.
UŽT būtent jose įsikūrusiems lietuviams rekomenduoja teikti prioritetą kviečiant sugrįžti į Lietuvą.
59,4 proc. apklausos dalyvių gyvena užsienyje daugiau nei 10 metų, 73,8 proc. jų dirba samdomą darbą. Pakartotinę emigraciją pasirinko 16 proc. respondentų.
Pagrindiniu motyvu tiek išvykti, tiek sugrįžti į Lietuvą įvardijama geresnių finansinių galimybių paieška (57,5 proc.), noras užsidirbti konkrečiam tikslui (9,8 proc.), užsienyje gyvenanti šeima (8,8 proc.), santuoka su kitataučiu (7 proc.).
Taip pat, 52,2 proc. respondentų teigė neturintys konkrečių reikalavimų darbovietei, juos motyvuotų finansinis stabilumas ir geras atlyginimas. 19,1 proc. norėtų dirbti nuosavame versle.
18,9 proc. norėtų dirbti gamybos ir pramonės, po 13,6 proc. – paslaugų ir klientų aptarnavimo bei statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose.
Lyginant su 2020 m. apklausa, šiemet 11,2 proc. sumažėjo nemąstančių apie grįžimą (nuo 51,1 proc. iki 39,9 proc).
Yra potencialo pritraukti emigrantus į regionus
UŽT apklausa taip pat parodė, jog užsienyje gyventantys lietuviai planuotų grįžti ne tik į didmiesčius bet ir į regionus.
Didžiuosiuose miestuose norėtų gyventi 24,1 proc., regionuose – 23,7 proc., emigrantų parodė tyrimas.
Remiantis šia statistika UŽT konstatuoja, jog grįžtantys emigrantai galėtų užpildyti trūkstamas darbo vietas regionuose.
„Skaičiai yra labai panašūs, skirtumas iš esmės yra nereikšmingas. Tai puiki žinia mūsų regionams ir galime daryti išvadą, jog užsienyje gyvenančius lietuvius galėtume pritraukti ne tik į didmiesčius, bet ir į regionus“, – sakė I. Laučienė.
„Ką girdime praktikoje, neretu atveju tai būtų tie regionai, iš kurių šie žmonės ir išvyko“, – komentavo ji.
I. Balnanosienė savo ruožtu pabrėžė, kad regionų patrauklumą naujakuriams atskleidė karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas.
„Skirtumai tarp regionų Lietuvoje nėra dideli ir tie, kurie nori, jie tikrai gali juose integruotis. Čia turime puikią praktiką su Ukrainos žmonėmis, kurie praktiškai gyvena visose savivaldybėse. Ten kuriama socialiai palanki atmosfera ir, aišku, yra saugi ekonominė situacija – saugi darbo pasiūlos prasme”, – kalbėjo I. Balnanosienė.
Jos teigimu, grįžtančių piliečių vaikams svarbu užtikrinti vietas darželiuose ir mokyklose, taip pat parengti integruotas mokymosi programas lietuviškai nekalbančioms emigrantų atžaloms.
Lukas Juozapaitis (ELTA)
