Lietuvoje daugėjant atvykėlių iš trečiųjų šalių, vis labiau ryškėja komunikavimo iššūkiai. Per metus užsieniečių skaičius išaugo keturis kartus: dabar Lietuvoje gyvena beveik 190 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, dauguma jų – slavai.
Vietos gyventojai nuolatos susiduria su lietuvių kalbos visiškai nemokančiais paslaugų teikėjais – nuo pavežėjų užsieniečių iki pardavėjų ar kitose aptarnavimo srityse dirbančių žmonių. Lietuvių kalbos nemokėjimas – pagrindinė kliūtis atvykusiems užsieniečiams, norintiems čia gyventi ir dirbti. Taip pat tai – viena svarbiausių sąlygų įveikiant kalbinius, kultūrinius ir socialinius integravimosi į visuomenę bei darbo rinką barjerus.
2022 metais lietuvių kalbos per Užimtumo tarnybą mokėsi daugiau 100 nedirbančių ukrainiečių ir kitų trečiųjų šalių piliečių, o šiemet – tik 24. Dabar šalyje dirba daugiau nei 24 tūkst. karo pabėgėlių ukrainiečių. Poreikį mokytis lietuvių kalbos išreiškė tik dešimtadalis.
„Didžioji dalis Lietuvoje dirbančių ukrainiečių nesvarsto galimybės mokytis lietuvių kalbos, nes neturi tikslo likti šalyje ir ketina grįžti į gimtinę“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Visgi per metus ukrainiečių tikslai ir požiūris pasikeitė. Dar pernai gegužę po karo atvykęs ir Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs kas šeštas ukrainietis (17 proc.) apklausoje tvirtino, kad ateities planus sieja su Lietuva ir norėtų čia gyventi bei dirbti. Šiemet fiksuojami kitokie rezultatai – atliktoje apklausoje jau net 32 proc. gyvenančių ukrainiečių tvirtino norintys likti mūsų šalyje.
„Iki šiol tebevykstantis karas skatina žmones galvoti apie saugesnę aplinką, kitokią perspektyvą. Daugiausiai mūsų šalyje įsikūrė moterys su vaikais. Tuo tarpu valstybinės institucijos kartu turime sukurti greitesnę ir jiems palankesnę integracinę sistemą, o lietuvių kalbos mokymasis tik pagreitintų šį procesą“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos vadovė.
Atvykėliai, gyvenantys didžiuosiuose šalies miestuose, turi didesnes galimybes mokytis lietuvių kalbos – čia daugiausiai paslaugų teikėjų. Kur kas sudėtingiau mažesniuose miestuose, kur tokių kursų trūksta, o dirbantiems galima pasiūlyti tik nuotolinius mokymus.
Lietuvių kalbos mokymasis mažiausiai aktualus vaikus auginančioms ir nedirbančioms moterims, pensinio amžiaus asmenims, nes jie apsiriboja bendravimu tik savo bendruomenėje.
Užimtumo tarnyba nuolat kviečia Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius ir visus užsieniečius nemokamai mokytis lietuvių kalbos. Tai daryti gali visi – ir darbo ieškantieji, ir jau dirbantieji –ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiai bei jų šeimos nariai, gyvenantys Lietuvoje, taip pat ir trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą gyventi čia ne trumpiau nei metus.
Kur mokytis, gali pasirinkti patys užsieniečiai, tačiau Užimtumo tarnybos darbuotojai visada pasirengę padėti susirasti trūkstamą informaciją. Jei lietuvių kalbos nėra galimybės mokytis gyvenamojoje vietovėje, siūloma mokytis nuotoliniu būdu.
