Lietuvos naujienos

Už negrąžintą žemę miestuose bus galima prašyti atlyginti mišku

Pirmadienį įsigaliojo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimas, leidžiantis už turėtą negrąžintą žemę miestuose prašyti kompensuoti lygiaverčiu mišku.

Naujas teisinis reguliavimas numato, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo. Jie gali prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Tokius piliečių prašymus nagrinėjanti institucija privalės ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu apie tokią atsiradusią galimybę. Pilietis, pageidaujantis, kad už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi ne vėliau kaip iki 2023 m. vasario 1 d. žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą. Jis turėtų nurodyti kadastro vietovę, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn miško sklypą, lygiavertį turėtajam.

 

Šį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) inicijuotą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimą Seimas priėmė šių metų birželio 28 d.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA- KŠS) atstovaujanti parlamentarė Rita Tamašunienė tvirtina, kad įsigaliojus įstatymo pataisoms Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negalės žmonėms siųsti raštus, kuriuose „spaudžia“ buvusius savininkus imti pinigines kompensacijas už negrąžintą žemę, nors jie jų nepageidauja.

ELTA jau skelbė, kad siekdami apginti teisėtus buvusių žemės savininkų lūkesčius, LLRA- KŠS atstovaujantys parlamentarai R. Tamašunienė ir Česlav Olševski kreipėsi į Vyriausybę, žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir Teisingumo ministeriją.

 

Tokį kreipimąsi paskatino faktai, kai yra, parlamentarų nuomone, tyčiojamasi iš buvusių savininkų, siūlant sumokėti, pavyzdžiui, piniginę kompensaciją – 45 eurus už 0,0622 ha žemės sklypą.

„Prašome užtikrinti teisėtus savininkų lūkesčius atkurti nuosavybes teises į žemę įstatymų nustatyta tvarka ir nedelsiant sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos laiškų siuntinėjimą paveldėtojams dėl piniginės kompensacijos už negrąžintą žemę“, – sakoma Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio kreipimesi į Vyriausybę ir ministerijas.

Parlamentarai įsitikinę, kad pagal galiojančius teises aktus „jokiu būdu negali būti priverstinio kompensavimo pinigais“. Jų teigimu, tik piliečiui išreiškus raštišką pageidavimą už likusią žemę miesto ar kaimo teritorijoje turi būti atlyginama pinigais.

 

„ Atlyginimas pinigais turėtų būti išimtinė galimybė, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymą negrąžinamas, o ne taisyklė, kai net ir esant laisvų žemės plotų kaimo ar miesto teritorijai priskirtoje žemėje, asmenys verčiami rinktis kompensaciją pinigais, kuri neatitinka rinkos vertės ir prasilenkia su teisingumo ir proporcingumo principais“, – mano Seimo nariai R.Tamašunienė ir Č. Olševski.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
2 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button