Atlikusi Nacionalinio vėžio instituto, Žalgirio klinikų ir Santaros klinikų pirkimų procesų analizę, Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė korupcijos rizikas, leidžiančias pirkimus vykdyti iš vieno tiekėjo.
Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame pranešime, galimi atvejai, kai pirkimų vykdytojai ar jiems artimi asmenys gali būti siejami finansiniais ryšiais su dalyvaujančiais pirkime tiekėjais, jame siūlomų prekių gamintojais ar jų atstovais Lietuvoje.
„Pažymėtinos korupcijos rizikos ne tik dėl galimo prekes siūlančių pirkti tiekėjų konkurencijos ribojimo ir interesų konflikto ligoninėse, tačiau ir dėl galimo medicininių prekių (diagnostinių, laboratorinių reagentų, medicininės ir kompiuterinės įrangos) gamintojų, kurie tiesiogiai nėra pirkimų dalyviai, konkurencijos dirbtinio ribojimo, vieno prekės gamintojo ar jo atstovo protegavimo pirkimuose, galimai taikant pirkimo reikalavimus tam tikram prekės ženklui ar prekei“, – nurodo STT.
Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad netvarkomi arba nepakankamai tvarkomi ir viešinami duomenys apie pirkimus laimėjusių tiekėjų suteiktą paramą įstaigai.
Analizėje atkreiptas dėmesys, kad ligoninėse nenustatyta aiški tvarka, kaip turėtų būti atliekami rinkos tyrimai, todėl jie atliekami paviršutiniškai arba visai neatliekami.
Taip pat, ligoninėms rengiantis pirkimui, nenustatoma rinkos kaina, atitinkanti perkančiajai organizacijai priimtiną, didžiausią kainą, bei nenustatyti konsultavimosi su rinkos dalyviais ir pažangiųjų pirkimo priemonių taikymo reikalavimai.
Šių priemonių dažnesnis naudojimas, STT vertinimu, galėtų padidinti konkurenciją vykdomuose pirkimuose ir sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.
Atlikusi analizę, STT šioms ligoninėms, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė siūlymus nustatytoms rizikoms šalinti ar mažinti.
STT jau anksčiau skelbė, kad 2018–2020 metais tarptautinių ir supaprastintų, išskyrus mažos vertės pirkimus, viešųjų pirkimų iš vieno tiekėjo dalis kai kuriose ligoninėse sudarė net 71 proc. visų pirkimų.
Atliktose korupcijos rizikos analizėse buvo įvertinti 14 Lietuvos ligoninių viešųjų pirkimų procesai, kuriuose buvo pastebėtos korupcijos rizikos, lemiančios pirkimus iš vieno tiekėjo – tokių pirkimų dalis per metus vidutiniškai sudarė beveik 67 procentus.
