2023 metų pabaigoje beveik 12 proc. augusį vidutinį darbo užmokestį lėmė didesnė minimali alga, augęs valstybės tarnautojų atlygis bei įmonių noras išlaikyti darbuotojus, sako „Sodros“ atstovė. 

„Tai lėmė minimalios mėnesinės algos didinimas 15 proc., taip pat valstybės tarnautojų bazinio dydžio didinimas beveik 3 proc. ir kitos rinkos priežastys, kai matėme, kad iš mažesnių priėmimų (į darbą – BNS) skaičiaus ir mažesnių atleidimų skaičiaus įmonės nenori prarasti darbuotojų, tai irgi tas prisidėjo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė. 

Lietuvos gyventojai pernai spalį-gruodį iki mokesčių uždirbo vidutiniškai 2060 eurų – 11,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku prieš metus. Vidutinės jų pajamos „į rankas“ didėjo 10,6 proc. (122 eurais) iki 1275 eurų. 

Sparčiausiai pajamos augo statybų sektoriuje – 15,9 proc. iki 1480 eurų iki mokesčių.

„Mes tai vertintume atsargiai, nes tiesiog pasikeitė apmokėjimas dirbančiojo lauke, taip pat atsirado skaidriai dirbančiojo asmens kortelės“, – sakė K. Zitikytė.

Tačiau aukštos pridėtinės vertės veiklų darbo pajamų augimas buvo lėtesnis nei šalies vidurkis: informacijos ir ryšių įmonėse atlyginimai padidėjo 7,9 proc. iki 3143 eurų (prieš mokesčius), finansų ir draudimo – 9 proc. iki 2932 eurų.

Apdraustųjų skaičius 2023 metų pabaigoje buvo 12,5 tūkst. didesnis nei prieš metus. Pernai į darbą priimta 26,2 tūkst. daugiau žmonių nei atleista (2022 metais – 38 tūkst.). 

K. Zitikytės teigimu, paskutinį metų ketvirtį apdraustųjų mažėjo tik apdirbamosios gamybos ir prekybos sektoriuose – atitinkamai 4,3 tūkst. ir 4,5 tūkst. 

„Baldų gamyboje, medienos gamyboje, drabužių siuvime – būtent šiuose sektoriuose buvo stebimas mažėjimas apdraustųjų“, – pabrėžė ji.

Didžiausios algos – Vilniuje 

Pasak statistikos, daugiausiai uždirba Neringos (2937 eurus – 10,3 proc. daugiau), Vilniaus (2335 eurus – 9 proc. daugiau) ir Kauno (2014 eurų – 11,7 proc. daugiau) miestų bei rajonų darbuotojai.

K. Zitikytės teigimu, realiai daugiausia uždirbantieji gyvena sostinėje, o Neringoje, tikėtina, nemažai Vilniuje dirbančių žmonių yra įregistravę savo gyvenamąją vietą.

Tuo metu atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų darbo pajamų pernai sumažėjo nuo 47 proc. iki 43 proc. 

„Taip nutiko dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybėje vidutinės darbo pajamos augo lėčiau nei vidutiniškai visoje šalyje – apie 9 proc. Visgi Vilniaus gyventojai uždirbo į rankas apie 388 eurais daugiau nei likusių Lietuvos miestų gyventojai. Vidutinis atlyginimas į rankas sostinėje siekė 1432 eurus“, – teigė  K. Zitikytė.

Mažiausios algos buvo Šalčininkų (1482 eurai – 12,2 proc. daugiau), Jurbarko (1433 eurai – 9,2 proc. daugiau), Kelmės (1457 eurai – 13,4 proc. daugiau) ir Biržų (1460 eurų – 11,5 proc. daugiau) rajonuose. 

K. Zitikytės teigimu, rodikliai rodo, jog darbo rinka yra stabili.

„2023 metų darbo rinką geriausiai apibūdintų stabilumas ir mažesnis aktyvumas“, – apibendrino „Sodros“ atstovė. 

Autorė Goda Vileikytė

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

5 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar per sakurų žydėjimą turi būti draudžiamas eismas Upės gatve?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist