Besiskiepijančių nuo tymų skaičiai Lietuvoje kasmet mažėja ir kelia nerimą – daugėja sergančiųjų, Europoje jau fiksuojama ir mirčių, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Anot jos, ypač pastebimos mažėjančios skiepijimosi apimtys iki septynerių metų vaikų amžiaus grupėje.
„Didesnis rūpestis dėl to: tymai, parotitas, raudoniukė, kaip matome, skiepų apimtys mažėja kasmet. Praėjusiais metais (mažėjo – BNS) septynių metų vaikų tarpe, atrodo būtų nedaug, 0,8 procentais, bet galutinis rezultatas – nėra pilnų 86 proc. Tai tikrai tymai yra nevaldom“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė epidemiologė.
Anot jos, siekiant valdyti šios ligos plitimą paskiepytų asmenų skaičius turi siekti apie 95 procentus. 2022-iais nuo tymų buvo paskiepyta 86,53 septynmečių, dar metais anksčiau – 88,37. 2010-iais rodiklis siekė per 94 procentus.
NVSC duomenimis, pernai amžiaus grupėje iki dviejų metų nuo tymų buvo paskiepyta apie 87 proc. vaikų. Kasmet nepaskiepijama didelis skaičius vaikų. Tokių septynmečių pernai buvo 4,3 tūkst., dvimečių – 3,3 tūkstančio.
„Būtent visuomenėje atsiranda didelė dalis, kuri labai imli tymų virusui, žinant, kad tymų virusas yra labai lakus. Mes visi esame imlūs, jei nesame sirgę ir nesame skiepyti. Ta situacija ir baugina, nes mums pasivyti 95 proc. reikės daug laiko“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Jos teigimu, pernai tymais sirgo trys vaikai, raudoniuke – du. Šiemet jau registruota 11 tymų atvejų, iš kurių trys vaikai, aštuoni suaugę, kuriems 37-59 metai. Susirgo neskiepyti vaikai, o suaugę medikams teigė neatsimenantys, ar buvo skiepyti, arba tokių skiepų neturėjo.
Epidemiologės teigimu, situacija dėl tymų yra prasta visoje Europoje. Daugelyje Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės šalių stebimas 90 proc. skiepų masto nuo tymų nesiekiantis rodiklis. Prasčiausia situacija šiuo metu Rumunijoje, čia sergančiųjų skaičius viršijo 7000, fiksuotos aštuonios mirtys.
Europos ligų prevencijos kontrolės centras prognozuoja, kad tymų daugės, jie gali labiau išplisti vasarą, kuomet atostogų metu planuojama daugiau kelionių.
Anot D. Razmuvienės, įvertinus praėjusių metų skiepijimo apimtis pagal profilaktinių skiepų kalendorių nuo 14 infekcijų stebima, kad apimtys sumažėjo nuo penkių ligų – hepatito B, tymų, raudoniukės, parotito, ŽPV.
Bendrai, pasak epidemiologės, skiepijamų vaikų iki 17 metų skaičius didėja. Ši tendencija stebima nuo 2019.
Sugrįžta užmirštos ligos
Vilniaus universiteto Ligoninės Santaros Klinikų gydytoja Inga Ivaškevičienė ragina tėvus neatidėti skiepų ir laiku paskiepyti vaikus pagal patvirtintą kalendorių. Anot jos, medikai stebi ligas, kurios vadinamos užmirštomis.
„Paskutiniuoju metu ligoninėje vis dažniau susiduriame su vaikais, sergančiais ligomis, kurias buvome įpratę vadinti „užmirštomis“. Taip šias infekcijas galėjome vadinti tik dėl skiepų. Mažėjant pasiskiepijusių vaikų, deja, jau sulaukiame mažųjų pacientų, sergančių kokliušu, tymais“, – sako I. Ivaškevičienė.
Anot jos, nemažai šių vaikų dėl simptomų sunkumo gydomi ligoninėje, sutrikdoma ne tik vaikų sveikata, bet ir kasdienis jų ugdymosi ritmas, visos šeimos gyvenimas.
Pasak specialistų, labai svarbu, kad nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių tėvai neskiepija vaikų, niekada nevėlu sugrįžti ir tęsti nutrauktą skiepijimą arba pradėti skiepyti iš naujo. Tokiais atvejais sudaromas individualus skiepijimo planas.
Nuo gripo ir encefalito – daugiau skiepijamų asmenų
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė teigia, kad siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, ministerija patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
„Nuo 2024 metų rugsėjo bus pradėti skiepyti 50-55 gyventojai erkinio encefalito vakcina. Išplėstos gripo rizikos grupės – bus skiepijami nuo dvejų iki septynerių metų amžiaus vaikai“, – teigė G. Megelinskienė.
Pasak jos, 50-55 amžiaus grupė įtraukta, nes patiria „didžiausią sergamumo ir ligos naštą“. Tuo metu vaikus nuspręsta skiepyti atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizaciją, kuri į rizikos grupes įtraukė ir vaikus. Iki šiol jie nebuvo skiepijami, tačiau atsižvelgta į ekspertų rekomendacijas.
Patarėjos teigimu, įgyvendinant imunoprofilaktikos programą bus ir toliau svarstomas naujų vakcinų įtraukimas į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vertinamos naujos rizikos grupės, tobulinama skiepijimo aprėpčių stebėsena.
Autoriai: Augustas Stankevičius, Jurgita Andriejauskaitė
