Miestų, miestelių bei kaimų teritorijose, kurios nėra apgyvendintos, siūloma leisti įteisinti kelio juostas siauresnes negu reikalaujama – faktiškai esamo pločio. Tai dabar leidžiama tik urbanizuotose teritorijose.
Tokią Kelių įstatymo pataisą siūlantis „valstietis“ Gintautas Kindurys sako, kad Seimui šį balandį leidus įteisinti siaurus kelius tik miestuose ir gyvenvietėse, paaiškėjo, kad yra daugiau teritorijų, kuriose ne visur siaurus kelius, jeigu nėra galimybės praplatinti, galima įteisinti.
„Ne visus miestus, miestelius, o ypač kaimus, per kuriuos eina keliai, galima priskirti urbanizuotos teritorijoms ir todėl daugelyje probleminių vietų, kur yra siauri kelių ruožai, jų įteisinti ir toliau negalima“, – nurodė pataisos iniciatorius.
Pasak jo, pakeitimai nesudarytų sąlygų kaip nors bloginti kelių būklę ir eismo saugumą, neturėtų įtakos žmonių sveikatai, kadangi siauresni keliai egzistuoja daugybę metų.
„Įteisinus minėtus kelius, t. y. pakeitimu sudarius sąlygas juos užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, būtų sudarytos sąlygos juose projektuoti ir įrenginėti, jei toks poreikis kiltų, įvairias kelių infrastruktūros ar saugumo priemones ar atlikti kapitalinio remonto darbus“, – tvirtina G. Kindurys.
Dėl nestandartinių parametrų dabar daug kelių neįtraukti į registrą, todėl negalima juose projektuoti, įrengti eismo saugumo ar kitų statinių, pavyzdžiui, autobusų stotelių.
Išimties siekiama, nes pasitaiko atvejų, kai kelio juostos plotis neatitinka reikalavimų, tačiau ir nėra galimybės jo praplatinti, pavyzdžiui, dėl kažkada atliktų netikslių ar klaidingų sklypų, esančių šalia kelio, matavimų ar anksčiau pastatytų pastatų.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
