Jaunimo amžius neturi būti ilginamas iki 35 metų, nusprendė Seimas. Už tokį sprendimą balsavo 85 parlamentarai, prieš buvo 12, 15 susilaikė.
Amžiaus ilginimui nepritarė ir Vyriausybė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisą, kad jaunu žmogumi Lietuvoje būtų laikomas asmuo nuo 14 metų iki 35 metų įskaitytinai, siūlė liberalas Andrius Bagdonas.
Jis teigė, kad Europos Sąjungos valstybės, apibrėždamos jaunus žmones, taiko skirtingus amžiaus cenzus, tarp jų kaip aukštutinė riba yra ir 35 metai. Seimo nario teigimu, šia riba siekiama užtikrinti sklandesnę šių žmonių integraciją į darbo, būsto rinkas.
Dabar Lietuvoje jaunu žmogumi laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų.
Anot išvadą projektui pateikusios Vyriausybės, vyresnis nei 29 metų asmuo jau yra integravęsis į švietimo sistemą ar darbo rinką, pilietinį gyvenimą, o neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugos ar savanorystė, į ką apeliavo projekto autorius, nėra ribojamos pagal amžių, todėl laisvai prieinamos ir vyresniems nei 29 metų asmenims.
Vyriausybės duomenimis, daugumoje Europos valstybių viršutinė jauno žmogaus amžiaus riba yra 29 metai ar mažiau, pavyzdžiui, Vokietijoje – 14–26 metai, Jungtinėje Karalystėje – 15–29 metai, Estijoje – 7–26 metai, Latvijoje – 13–25 metai, Lenkijoje – 15–25 metai.
