Pastarosiomis savaitėmis stebint išaugusį sergamumą gripu bei ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) ligomis, sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė sako, kad bendras sergamumas nėra išskirtinai didelis, tačiau gripo sezonas šiais metais prasidėjo gerokai anksčiau, nei įprasta.
„Šiuo metu situacija iš tiesų valdoma, kontroliuojama, nėra kažkuo išskirtinė. Taip, susirgimų (fiksuojama – ELTA) anksčiau ir daugiau, tačiau jie analogiškai stabilūs, kaip ir ankstesniais metais“, – trečiadienį surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė viceministrė.
Ji pastebėjo, kad dėl didesnio sergamumo jaučiamas gyventojų nerimas. Visgi, pažymėjo ji, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kontroliuoja situaciją ir nuolat stebi besikeičiančią situaciją.
„Tikrai yra bendradarbiaujama su kiekviena savivaldybe atskirai ir vertinami rodikliai – ne tik atvejai kiekvieną savaitę, bet ir situacija atskirai ir mokyklose, ir pačiose savivaldybėse, turint skaičius, kiek pačių gyventojų turime sergančių, kiek yra hospitalizuota“, – kalbėjo viceministrė.
A. Bilotienei Motiejūnienei antrino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė. Specialistė atkreipė dėmesį, jog sveikatos specialistai šiuo metu seka ne tik sergamumą gripu, bet ir ŪVKTI bei COVID-19. Todėl, tęsė ji, bendras sergančiųjų skaičius yra kiek didesnis.
„Jeigu prieš tai, iki pandemijos mes turėdavome 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų, dabar turime kitą rodiklį, kadangi prisidėjo COVID-19 liga. Šiais metais epideminis lygis yra 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų“, – nurodė G. Gargasienė.
Prasčiausia situacija, pasak specialistės, stebima didžiuosiuose miestuose – Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje – ir Kėdainių rajono bei Kazlų Rūdos savivaldybėse. Viso 22 savivaldybės yra pasiekusios epideminį lygį, kai 100 tūkst. gyventojų tenka 1,5 tūkst. ligos atvejų. Visgi, savivaldybės neskuba skelbti epideminės situacijos ir stebi, kaip pasikeis esamos aplinkybės.
„Kol kas šiose savivaldybėse šią savaitę nebuvo planuojama skelbti epidemijos, laukiama kitos savaitės rodiklių, nes situacija yra pakankamai stabili – tiek ugdymas, tiek gydymo įstaigos jaučia padidėjusį sergančiųjų skaičių ir kiekį, tačiau situacija yra valdoma“, – kalbėjo G. Gargasienė.
Pirmasis mirties atvejis
NVSC atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje antradienį buvo fiksuotas pirmasis mirties nuo gripo atvejis.
„Vakar gauta informacija apie Vilniaus miesto gyventoją, vyresni, garbingo amžiaus – 94 metų amžiaus asmenį, turintį labai daug lėtinių ligų. Šis žmogus buvo hospitalizuotas ligoninėje, būklei blogėjant ir komplikuojantis situacijai buvo konstatuota mirtis ir galutinė mirties priežastis yra gripas su pneumonija“, – informavo ji.
G. Gargasienė taip pat pabrėžė, kad iki šiol per gripo sezoną buvo fiksuojama nuo 3 iki 26 mirčių.
„Imant daugiametę statistiką vidutiniškai apie 8 mirties atvejus per sezoną buvo registruojama. Tai šiais metais turime vieną mirtį, tikimės, kad daugiau jų ir nebus“, – vylėsi NVSC atstovė.
Jos teigimu, vertinant hospitalizacijų dėl gripo statistiką, situacija šiais metais nėra kažkuo išskirtinė.
„Stebint daugiametes hospitalizacijos apimtis, išskyrus pandeminį laikotarpį, tai vidutiniškai buvo hospitalizuojama apie 13 proc. vaikų iki 2 metų amžiaus ir vyresnių apie 50 proc. Vidutiniškai vaikai sudarydavo apie 63 proc. iš visų hospitalizuotų asmenų“, – sakė G. Gargasienė.
„Tai šį sezoną, pagal turimus duomenis, tendencija yra labai panaši – vaikai iki 2 metų sudaro apie 12 proc., vyresni iki 62 proc., o apskritai vaikai sudaro 74 proc. iš visų hospitalizuotų asmenų“, – pridūrė ji.
Augustė Lyberytė (ELTA)
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
ELTA (ELTA)
