Kultūros ministras Simonas Kairys sako nematantis būtinybės rašytojo Justino Marcinkevičiaus įamžinimo klausimą spręsti nacionaliniu mastu, nes tai savivaldybės funkcija.
„(…) mes turime tokią situaciją, kad paminklus stato, griauna, nestato savivaldybės, tai yra vis tiek jų funkcija, ir įsivaizduoti, kad dabar valstybė iš galios pozicijų turėtų reguliuoti ar sakyti, kokiam asmeniui turi būti paminklas, kokioje vietoje, (…) manau, kad nebūtų teisinga“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė S. Kairys.
„Yra vienos sąjungos iniciatyva, derinama su savivaldybe, tai yra labai aiškūs žadėjai. Man atrodo, kad tas politikų dalyvavimas turėtų būti pakankamai santūrus“, – teigė jis.
Lietuvos rašytojų sąjunga ėmėsi iniciatyvos statyti paminklą J. Marcinkevičiui rašytojo vardu pavadintame skvere prie savo būstinės Vilniaus senamiestyje. Konkursą laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“. Tačiau iniciatyvą temdo visuomenėje atsinaujinusi diskusija dėl poeto asmenybės, iškeliant aspektą dėl jo prisitaikymo prie sovietinės sistemos.
S. Kairio teigimu, savivalda turi jausti „nuotaikas ir temperatūrą visuomenėje“, o įamžinimo klausimai turėtų vienyti, o ne skaldyti.
Ministro nuomone, jei matoma dviejų nuomonių prieštara, tai yra tam tikra indikacija, kad priimti sprendimą galbūt neatėjo tinkamas laikas.
„Ir galų gale šiuolaikinėje visuomenėje ir tam įamžinimui yra daugybė kitų variantų, kitų būdų. Kartais renkamės labai tradicinius kažkokius sprendimus, prie kurių turbūt esame įpratę“, – kalbėjo kultūros ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad diskusijos apie J. Marcinkevičių turėtų būti pagarbesnės, išsakyta pozicija „ne per daug aukštinanti, bet ir neteisianti“.
„Tiek aš, tiek mano Kultūros ministerijos komanda tokį priėmėme sprendimą – stačia galva nesinerti į tą temą, nepulti vertinti, bet, kaip ir minėjau, tam tikri principai turi būti išlaikyti“, – sakė ministras.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas tvirtino, kad savivaldybė prieš uždegdama žalią šviesą tokiam menininko įamžinimui lauks visuomenės sutarimo.
Kritiką J. Marcinkevičiaus atžvilgiu atmetė prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, kad tai yra vienas garsiausių šalies poetų, o diskusijos apie jo atminimą skaudina rašytojo artimuosius.
Siekį poetui statyti paminklą yra išsakiuosius kelios savivaldybės, tarp jų – Širvintų rajono bei Druskininkų.
Taip pat rugpjūčio pradžioje visuomenininkai pradėjo rinkti lėšas naujam poeto įamžinimo projektui, kuriam vieta dar neparinkta.
Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.
Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.
Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Autorė Jurgita Andriejauskaitė
