Keli šimtai žmonių Vilniuje sekmdienį susirinko į Rusijos opozicijos suorganizuotą tarptautinę akciją, skirtą pareikšti protestą prieš Vladimiro Putino valdymą.
Akcija surengta Rusijoje vykstant prezidento rinkimams, per kuriuos, neabejojama, V. Putinas užsitikrins dar vieną kadenciją prezidento poste.
Vidudienį šimtai žmonių prie Rusijos ambasados Lietuvoje išsirikiavo į eilę lauke prie įėjimo į balsavimo punktą, esantį pačioje diplomatinėje atstovybėje, taip atsiliepdami į raginimą tai padaryti pačioje Rusijoje ir visame pasaulyje.
Dalis jų nešėsi prieš mėnesį mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno portretus, taip pat plakatus, tokius kaip „Putinas žudikas“, „Putinas nužudė Navalną“, „Užknisai“ ar „Aš prieš Putiną“.
„Seniai nepamenu tiek atėjusių žmonių palaikyti grynai Rusijos diasporos. Tai įkvepiantis momentas daugeliui“, – BNS sakė vienas akcijos organizatorių, Lietuvoje veikiančio A. Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK) direktorius Ivanas Ždanovas.
Jis tvirtino suprantantis, kad akcija yra simbolinė, ir balsuoti išsirikiavę žmonės nenulems rinkimų Rusijoje baigties, tačiau pabrėžė, jog daugelis diktatūrų krito po simbolinių žmonių pasipriešinimo akcijų.
I. Ždanovas sakė, kad Rusija vis labiau ritasi į diktatūrą, o tai įrodo ir neabejotina V. Putino pergalė rinkimuose.
„Tamsūs laikai dar nepraėjo. Jie dar tęsis ir su tuo reikia kovoti“, – teigė opozicionierius.
„Rusija virsta gulagu“
71 metų V. Putinas, buvęs KGB agentas, valdo nuo paskutinės 1999 metų dienos, o po šių rinkimų tikriausiai valdys dar bent iki 2030-ųjų.
Jei jis baigs dar vieną kadenciją Kremliuje, jis bus valdęs ilgiau nei bet kuris rusų lyderis nuo XVIII amžiuje viešpatavusios Jekaterinos II.
Nė vienam tikram opozicijos kandidatui nebuvo leista dalyvauti rinkimuose, o tai skatino dalį Vilniuje balsavusiųjų rusų gadinti rinkimų biuletenius.
„Gaila, bet nebuvo nieko, už ką būtų buvę galima balsuoti. (…) Nieko nebuvo, kas sudomintų“, – BNS sakė nuo 2017 metų Lietuvoje gyvenanti iš Pavolgio atvykusi 40 metų Olga.
Pasak jos, V. Putino režimas neduoda „nieko gero“ Rusijai.
„Iš šalies išvažiuoja protingi žmonės, Rusija palaipsniui virsta gulagu, kur negalima kalbėti, žmonės, kurie lieka, bijo apie kažką galvoti, bendrauti sus savo draugais. Tokia aplinka nenormali“, – teigė moteris.
Šešerius metu Rusijoje negyvenantis 42 metų Vladimiras Kuznecovas teigė balsavęs už Naujosios liaudies partijos atstovą Vladislavą Davankovą.
„Nežinome, kaip pasibaigs, bet reikia bandyti. Autoritariniai režimai žlunga nepastebimai – niekas nesitiki, visi mano, kad tai amžina, kol tai nepasibaigia. (…) Todėl reikia daryti viską, ką galima“, – teigė V. Kuznecovas.
„Karas (Ukrainoje – BNS) – pagrindinė nepasitenkinimo Putinu priežastis“, – sakė V. Kuznecovas.
„Vidury brastos arklių nekeičia“
Visgi Kremlius rinkimus vaizduoja kaip galimybę rusams parodyti, kad jie remia puolimą Ukrainoje, o tokios paramos atgarsiai buvo girdėti ir tarp balsuojančiųjų Vilniuje, besirinkusių prie Rusijos ambasados nuo 8 valandos ryto.
„Yra tokia patarlė: vidury brastos arklių nekeičia. Aišku? Renki karo metu tą, kuris patyręs, vadovauja šaliai, kuris pradėjo karą. Ir renki toliau, kol karas baigsis“, – BNS sakė statybose dirbantis 66 metų Andrejus.
77-ių Igoris teigė balsavęs už stabilumą.
Pasak jo, nuo Rusijos prezidento priklauso stabilumas ne tik jo šalyje, bet ir Lietuvoje.
„Noriu, kad Lietuva su niekuo nekariautų, kad neparvežtų karstų, kad Lietuvos prezidentai nedalyvautų tų kovotojų laidotuvėse, kuriuos Lietuva siųstų kariauti į įvairius taškus. Noriu, kad lietuviai gyventų, o ne kovotų“, – žurnalistams sakė rusas.
Rusijos ambasados Lietuvoje prieigas prižiūrėjo policijos pareigūnai.
Trijų dienų balsavimą Rusijos prezidento rinkimuose jau temdė ukrainiečių oro atakos, proukrainietiškų sabotažo grupių įsiveržimai į Rusijos teritoriją ir vandalizmas rinkimų apylinkėse.
Imasi priemonių po Volkovo užpuolimo
Šią savaitę Vilniuje buvo užpultas ir plaktuku sumuštas čia gyvenantis vienas artimiausių A. Navalno bendražygių Leonidas Volkovas.
Lietuvos žvalgyba teigia, kad, tikėtina, tai buvo Rusijos specialiųjų tarnybų organizuota operacija, skirta stabdyti opozicionierių veiklą prezidento rinkimų įkarštyje.
„Nenuostabu, kad įvyko. Mes imamės apsaugos priemonių. Tikimės, kad šalių valdžios irgi apie tai pagalvos ir galvoja apie tai“, – sakė FBK vadovas I. Ždanovas.
Pasak jo, tokio pobūdžio nusikaltimai prieš Rusijos opoziciją vyksta ir tikriausiai vyks nepriklausomai nuo to, ar tai Lietuva, ar kita Vakarų šalis.
„Putinas pasiryžęs leisti nenusakomus resursus, kad tokios provokacijos vyktų“, – kalbėjo I. Ždanovas.
FBK savanoris Dmitrijus Nizovtsevas tvirtino, kad Rusijos opozicija vis randa progų pasisakyti prieš Putiną.
„Žmonių prieš Putiną yra daug. Jis žino ir jam baisu. Bet jam reikės paprakaituoti ieškant kitų kelių užgniaužti žmonių pasipriešinimą, nes jų atsiras vėl naujų“, – žurnalistams sakė jis ir ragino tarptautinę bendruomenę nepripažinti rinkimų rezultatų.
Šalia Rusijos opozicijos akcijos Vilniuje surengtas ir kitas protestas, nukreiptas prieš LGBTQ+ asmenų teisių pažeidimus Rusijoje.
Vienas protesto organizatorių Jokūbas Tvaska BNS sakė, kad LGBTQ+ bendruomenės persekiojimas Rusijoje išaugo, o tai daroma norint skaldyti šalies opoziciją.
„Tiek pat, kiek ukrainiečiai kovoja fronte ir kiek Rusijos opozicija kovoja šalies viduje ar čia, mums visiems reikia kovoti kartu ir sujungti savo pajėgas tam, kad turėtume visiškai nesulaužomą sieną prieš Putiną“, – teigė 21-erių istorijos studentas.
Autoriai: Saulius Jakučionis, Sniegė Balčiūnaitė
