Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos siekis nuo 2024-ųjų tikrinti ukrainiečių turimas lietuvių kalbos žinias yra nepagarbus nuo Rusijos karo pabėgusių žmonių atžvilgiu, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Įtampa, kurią sukėlė vienos inspekcijos vadovas, na, mano supratimu, ji yra ir ne vietoje, ir ne laiku, ir labai nepagarbi nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
„Mes šitą klausimą aiškinsimės su inspekcija atskirai. Manau, kad žmonės, kurie save gerbia, paprastai toje valstybėje, kurie gyvena, stengiasi ir savo, ir kitų patogumui pramokti vietos kalbos“, – tvirtino ji.
Taip I. Šimonytė komentavo planus nuo 2024-ųjų kovo tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.
Apie patikrinimą skelbiama kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiųstame rašte. Jo kopiją antradienį paskelbė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Rašte teigiama, kad darbdaviams nepateikus sertifikato apie jų darbuotojo išlaikytą kalbos egzaminą „Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“. Dokumente taip pat pažymima, jog Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija gauna skundų dėl darbo vietose lietuvių kalba nebendraujančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Pasak institucijos, „teisiniu požiūriu tai yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas“.
„Žinau, kad žmonės, kurie yra atvykę į Lietuvą, jie mokosi lietuvių kalbos. Dažnai mes turime ne tokias dideles galimybes, kad galėtume per trumpą laiką tokį didelį skaičių apmokyti lietuvių kalbos“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, vaikams, einantiems į mokyklas, kalbą išmokti yra lengviau, nei dirbantiems suaugusiems.
„Tie žmonės, kurie save supranta, kaip šitos bendruomenės dalį (…) jie patys stengiasi kalbą išmokti arba bent jau pramokti“, – pažymėjo ji.
Anot Užimtumo tarnybos, vasarį Lietuvoje dirbo 23,3 tūkst., o darbo ieškojo 3,7 tūkst. ukrainiečių.
Tokį inspekcijos žingsnį kritikavo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. prieš parlamento posėdį žurnalistams žurnalistams jis teigė, kad šis „inspekcijos siekis – atitrūkęs nuo realybės“.
Planai sulaukė kritikos ir iš Vyriausybės kabineto narių – kultūros ministro Simono Kairio, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monika Navickienės bei A. Armonaitės. Pastaroji inspekciją kaltino empatijos stoka ir žadėjo stabdyti „karo pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimą“.
Tuo metu inspekcijos viršininkas Audrius Valotka ketvirtadienį LRT radijui pažymėjo, jog taip siekiama užtikrinti, kad ukrainiečiams būtų sudarytos sąlygos mokytis kalbėti lietuviškai.
Autorius Paulius Perminas
