Vidaus reikalų sistemos pareigūnai ir prokurorai perspėja, kad Teisingumo ministerijos sprendimas nuo liepos uždaryti Lukiškių kalėjimą didina krūvį ir sąnaudas, trečiadienį rašo naujienų portalas 15min.lt.
Teisėsaugos pareigūnams galvos skausmą jau kelia Kalėjimų departamento sprendimas nuo gegužės pabaigos nepriimti naujų suimtųjų ir nuteistųjų į Vilniaus centre esančio kalėjimo patalpas.
„Iš tiesų Teisingumo ministerija su Vidaus reikalų ministerija savo veiksmų nederino, o to pasekmė – labai išaugę Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnų darbo krūviai“, – sakė vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma.
Pasak jo, vidaus reikalų ir teisingumo ministrai šią savaitę aptars finansinius ir žmogiškųjų išteklių iššūkius, susijusius su kalėjimo uždarymu.
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis teigė, kad dėl uždarymo policija susiduria su didele finansine ir organizacine našta.
Prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento asociacija prašo laikytis pirminio Teisingumo ministerijos plano Lukiškes uždaryti iki šių metų pabaigos, „nes kilo chaosas teisėsaugos darbe, dabar į teismus sostinėje suimtuosius tenka vežioti iš Kauno ir Šiaulių, kur jie buvo perkelti“.
Ši asociacija skaičiuoja, kad vien degalams, transportui ir papildomiems etatams reikės rasti papildomų 2 mln. eurų.
Anot 15min.lt, dėl planų greitai iškelti Lukiškes pareigūnai priversti pažeidinėti įstatymus. Pavyzdžiui, nuteistieji iki gyvos galvos privalo būti kalėjime, o jie jau išvežioti po pataisos namus, nes Lukiškės yra vienintelis kalėjimas Lietuvoje.
Kai kurie suimtieji laikomi pataisos namuose, nors jų vieta pagal įstatymą yra tardymo izoliatoriuose.
Situaciją dėl galbūt pažeidžiamų įstatymų Teisingumo ministerija bando taisyti juos keisdama. Ketvirtadienį Seimas svarstys teisės aktų pakeitimus, kuriais, pavyzdžiui, išbraukiamas reikalavimas bausmę iki gyvos galvos atlikti kalėjime, vietoje to įrašoma pataisos įstaiga.
