Lietuvos keliuose planuotų naujų greičio matuoklių kitąmet neatsiras. Mat Lietuvos automobilių kelių direkcija nusprendė atšaukti ketinimus dauginti šių matuoklių kiekį.
Esą reikia peržiūrėti greičio matuoklių įrengimo metodiką ir iš naujo įvertinti kelių atkarpas, kuriose greičio matuokliai galėtų būti statomi.
Ar tikrai kalta tik vertinimo metodika? O gal direkcija tiesiog išgirdo nepatenkintus vairuotojus ir nebeatlaikė politikų spaudimo? Kodėl vieni planai keičiami kitais? Į Šiuos klausimus atsakė Kelių direkcijos Infrastruktūros plėtros ir palaikymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.
– Laikinai sustabdyti planus įrengti greičio matuoklius Kelių direkcija nusprendė siekdama peržiūrėti greičio matuoklių įrengimo metodiką ir atitinkamai iš naujo įvertinti kelių atkarpas, kuriose greičio matuokliai galėtų būti įrengti. Įvertinti ir atnaujinti informaciją apie nelaimingus atsitikimus kelyje. Taip pat laikinai sustabdyti planus Kelių direkcija nusprendė siekdama maksimaliai skaidrinti patį greičio matuoklių atrankos ir rengimo procesą, todėl Automobilių kelių direkcija ir inicijuoja patį procesą, kad jame dalyvautų ir kitos už eismo saugą susijusios organizacijos.
Tai reiškia, kad Automobilių kelių direkcija galėtų įvertinti, kur yra reikalingi greičio matuokliai. O kitos su eismo sauga susijusios organizacijos tai patvirtinti, suderinti, o direkcija – įgyvendinti. Tai kol kas procesas toks.
– Kaip dabar yra nustatoma, kur turi stovėti greičio matuoklis ir kodėl reikia keisti tą esamą metodiką? Kas ten negerai?
Nesakome, kad kažkas metodikoje yra negerai, nes, kaip ir buvo jau minėta, yra gauta ir specialiųjų tarnybos išvada, kurioje nėra konstatuojama, kad yra esminių pažeidimų ar trūkumų pačioje metodikoje.
Tačiau tikslas yra peržiūrėti pačius vertinimo kriterijus ir tiems kriterijams suteikiamą svorį. Daugiau atkreipti dėmesį į pačių kriterijų reikšmingumą ir eismo įvykių įvykimo aplinkybes. Išgryninti ir suteikti tiems kriterijams didesnį svorį, kur eismo įvykiai ruožuose ir yra įvykę būtent dėl viršyto nustatyto leistino greičio. Šiai dienai pagal metodiką tai pirmiausia yra įvertinamos žūtys tuose ruožuose, vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, eismo įvykių pasekmės, kaip ir minėjau, kur važiavimo greitis yra nesaugus bei lenkimo ribojimai kelio ruožuose.
Tokiu atveju mes peržiūrėsime, papildomai įvertinsime kriterijus, kur daugiau dėmesio kreipsime į leistino greičio viršijimo priežastinius eismo įvykius.
– Jūsų pačių apklausa parodė, kad pagrindiniai motyvai, skatinantys vairuotojus laikytis kelių eismo taisyklių ir rinktis saugų greitį, yra greičio matuokliai. 2 iš 3 apklaustųjų pritaria, jog greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose prisideda prie eismo saugumo gerinimo. Be to, ir žūčių skaičius sumažėjo 8 kartus. Galbūt tai buvo kažkoks politinis spaudimas, kurio Kelių direkcija neatlaikė?
– Tai, ką jūs paminėjote, kad greičio matuokliai prisideda prie eismo saugos, turbūt niekas negalėtų to kvestionuoti. Statistika tą rodo, žūčių arba nelaimingų atsitikimų keliuose, ten, kur sumontuoti greičio matuokliai, mažėja. Mūsų atlikta apklausa pasako, kad 2 iš 3 apklaustų respondentų paminėjo, kad greičio matuokliai yra ta priežastis, kas vairuotojus priverčia sumažinti greitį ir laikytis saugaus kelyje nustatyto maksimalaus leistino greičio.
Pati idėja ir mintis yra tame, ką paminėjau ir truputį anksčiau – peržiūrėti pačius kriterijus, atrankos ruožus, atsinaujinti eismo įvykių statistiką, kas susiję būtent su eismo įvykiais dėl viršyto leistino greičio. Taip pat siekdami skaidrinti procesą, turėti daugiau aiškumo tiek visuomenei, tiek politikams. Kalbame, tvirtinti pačią metodiką, ar tvirtinti ruožus, kuriuose būtų įrengiami greičio matuokliai, ar vidutinio greičio matavimo sistemos, ar momentiniai greičio matuokliai, kad galėtų tą funkciją atlikti už eismo saugą atsakinga kita institucija Lietuvoje.
– Seime gimsta idėja, kad nebe viena, kaip yra dabar, Kelių direkcija spręstų, kur statyti greičio matuoklius. Kaip jums atrodo tokie siūlymai ir kas prie tokio vertinimo, ir sprendimo turėtų prisidėti dar?
– Sunku dabar atsakyti, bet turime institucijų Lietuvoje, kurios priima sprendimus, susijusius su eismo sauga. Pavyzdžiui, Lietuvos transporto saugos administracija ir Transporto kompetencijų agentūra. Toje vietoje turbūt bus priimtas sprendimas, kurios institucijos, kokia apimtimi dalyvaus. Kaip ir minėjote, jeigu būtų priimti Seime įstatymai ar atitinkami įpareigojimai, Automobilių kelių direkcija tiek dabar laikosi teisės aktų reikalavimų, tiek ateityje mes jų laikysimės.
Kopijuoti, platinti, skelbti LNK.lt turinį be LNK.lt raštiško sutikimo draudžiama.
