Lietuvos savivaldybės galėtų įsivertinti, kaip ir per kiek laiko reikėtų pakeisti visuomenę erzinančius vandentiekio ir kanalizacijos dangčius su sovietiniais užrašais, sako Seimo laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė. Visgi parlamentarė pažymi, kad šiuo metu tai nėra prioritetinis dekomunizacijos proceso klausimas.
„Greičiausiai, vandentiekio ir kanalizacijos šulinių dangčiai su rusiškais užrašais šiandien nėra pati aktualiausia problema, tačiau reikia pastebėti, kad žmones erzina okupantus primenantys ženklai, užrašai su kirilica „Lit–SSR“. Matyt, kad tai keistina, ką ir daro savivalda“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo konservatorė P. Kuzmickienė.
„Ypatingai sutelkti lėšas tokiam klausimui nereikalinga, bet galvoti apie išeitis, arba, kad savivalda susižiūrėtų, kiek tokių dangčių yra ir per kiek laiko galima būtų juos pakeisti, matyt, būtų racionalus požiūris, apsibrėžiant laikotarpį, iki kada tokių dangčių galėtų nelikti. (…) Iš savivaldos būtų gerai sulaukti žinios, kaip jie mato šito klausimo sprendimą“, – pažymėjo parlamentarė.
Anot P. Kuzmickienės, tai, kad visuomenė kelia klausimus ir apie tokias detales, rodo, kad lietuviai dar ieško savo santykio su sovietine realybe.
„Turime gyvą santykį su istorine atmintimi, tai – gyvoji istorija ir vertinimai, patyrimai yra itin skaudūs. (…) O šie ženklai yra vienas iš dalykų, kurie primena apie tą istoriją ir vieniems atrodo, kad reikia juos palikti ramybėje, o kiti sako, kad tai yra ženklai, kurie erzina ir kad tai yra okupantų likučiai, kuriuos reikėtų pašalinti“, – sako P. Kuzmickienė.
Seimo narės teigimu, siekdama dekomunizacijos, Lietuva turėtų išspręsti dar ne vieną klausimą, tačiau šiam procesui įvykti svarbu susidėlioti prioritetus.
„Pas mus keliuose vis dar išlikęs tas gosudarstvenij kelių ženklinimas, kokio atsisako Latvija ir Estija, o pas mus kelių ženklinimas likęs kaip Maskovijoje ir Baltarusijoje. Kitas dalykas – valstybių pavadinimai. Girdėjome diskusijas, kaip pavadinti Rusiją – Maskovija ar Rosija, apie Kaliningradą ir Karaliaučių.
Taip pat atmintinos dienos – kaip tik gavome pasiūlymą iš vaikų nevyriausybinių organizacijų keisti birželio 1-ąją – Vaikų gynimo dieną, atėjusią iš 1949-ųjų metų Maskvos, kai vyko ne vaikų gynimas, o trėmimas. (…) Reikia apsispręsti, kokie klausimai yra aktualiausi“, – sako P. Kuzmickienė.
ELTA primena, kad nuo gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) ir savivaldybių institucijos.
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
