Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta didinti minimalias išmokas už vaikus ir paskatas dirbti auginant vaiką, taip pat gerinti sąlygas asmenims, slaugantiems artimuosius ir savanoriškai besigydantiems nuo priklausomybių.
Pagal priimtus pakeitimus, minimalios socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos nuo 2023 m. liepos 1 d. didės 92 eurais į rankas – nuo 6 iki 8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių. Asmenims, šiuo metu gaunantiems vaiko priežiūros išmokas tarp 6 BSI ir 8 BSI ir kuriems iki liepos 1 d. šios išmokos bus paskirtos ir nebaigtos mokėti, nuo liepos 1 d. bus mokamos didesnės išmokos – t. y., lygios 8 BSI. Nepriemoka bus pervesta į asmeninę sąskaitą iki spalio 1 d. Kaip anksčiau yra minėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šis pakeitimas aktualus apie 5 tūkst. mažas pajamas gaunančių šeimų.
Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad dirbantys ir socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys gautų didesnes socialinio draudimo motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas nei tie, kurie nedirba. Be to, šios minimalios išmokos bus didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis – 354 eurai.
Asmenys, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas pajamas ar išmokas, nuo 2024 m. sausio 1 d. turės galimybę dirbti ir išmokos jiems nebus mažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos pajamos ar išmokos kartu neviršys minimalios mėnesinės algos.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. maksimalus kompensuojamasis uždarbis, kai asmuo gauna maksimalią vaiko priežiūros išmoką ir darbo užmokestį, negalės viršyti jo buvusio darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 5 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.
Sąlygos dėl minimalaus ir maksimalaus kompensuojamo uždarbio dydžio dirbantiems bus taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. visiems asmenims, kuriems vaiko priežiūros išmokos paskirtos nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuostatų įsigaliojimo dieną dar nebus baigtos mokėti.
Pasak Seimo Socialinių reikalų darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio, šie įstatymo pakeitimai prisidės prie tėvystės, motinystės ir darbo santykių gerinimo integruojant mamas į darbo rinką ir ieškant konsensuso tarp šių svarbių sričių. Parlamentaras tvirtino, kad tai yra labai socialiai atsakingas sprendimas, orientuotas į tai, kad šeimos norėtų susilaukti daugiau vaikų ir gerintų mūsų valstybės demografinę padėtį.
Sergančius vaikus artimieji galės prižiūrėti ilgiau
Nuo 2024 m. sausio 1 d. sutarta ilgiau mokėti ligos išmokas slaugant artimuosius. Slaugantiems (nepriklausomai, kur slaugomas) iki 14 m. vaikus vietoje 14 kalendorinių dienų ligos išmoka bus mokama 21 kalendorinę dieną, o slaugantiems vyresnius šeimos narius (sutuoktinį, motiną, tėvą ar vaikus virš 14 metų) – vietoj 7 kalendorinių dienų ligos išmoka bus mokama 14 kalendorinių dienų.
Be to, nuo kitų metų pradžios slaugant vaikus iki 18 metų, sergančius ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, ligos išmoka bus mokama slaugant juos ne tik stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, bet ir ambulatoriškai.
Gerės sąlygos asmenims, savanoriškai besigydantiems nuo priklausomybių
Asmenims, kurie savanoriškai gydosi patologinį potraukį azartiniams lošimams, abstinencijos būklę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sindromą, nuo 2024 m. sausio 1 d. ligos išmoka bus mokama ilgiau, t. y. 40 kalendorinių dienų (vietoj 28 kalendorinių dienų). Be to, 40 kalendorinių dienų trukmės ligos išmoką bus galima skaidyti ir gauti du kartus per metus. Šią išmoką asmuo galės gauti ne tik gydantis stacionare, bet ir dienos stacionare.
