Nuo ateinančių metų pradžios keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, didės minimalios, o taip pat ir maksimalios koeficientų ribos, daugės skatinimo priemonių. Mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai didės 7 proc. Vyriausybė pritarė tai numatantiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems įstatymo projektams. Jiems dar turės pritarti Seimas.
„Pagal Vyriausybės programą, nuosekliai tęsiame suplanuotus darbus ir auginame gyventojų pajamas. Kitąmet toliau augs biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės maždaug 47 tūkstančiams darbuotojų. Taip pat siekiame, kad biudžetinėse įstaigose daugėtų skatinimo bei darbuotojų motyvavimo įrankių ir priemonių“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Tęsiant viešojo sektoriaus reformą, nuo 2024 metų keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas. Atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį.
Pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (BD) nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 Eur.
Įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio (3,98), išskyrus, kai pareigybės yra trūkstamų profesijų sąraše ar kultūros ir meno darbuotojai yra įgiję nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą, arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją. Konkretūs koeficientai arba koeficientų intervalai diferencijuoti pagal kriterijus, tokius kaip profesinio darbo patirtis, darbo sudėtingumo ar atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių turėjimas, turės būti numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba pasikonsultavus su darbuotojų atstovais.
Taip pat didinami minimalieji pareiginės algos koeficientai, siekiant, kad nuo 2024 m. sausio 1 d., MMA nustačius 924 eurus ir BD – 1785,40 eurų, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA. Biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji koeficientai vidutiniškai didės 7 proc.
Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 Eur iki 610 Eur ir palies apie 47 tūkst. darbuotojų. Minimalių koeficientų didinimui reikės 38,6 mln. Eur.
Palyginti su pareiginės algos koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., C lygio pareigybių (slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo ir kt.) pareiginės algos minimalios ribos padidėjimas sudarys 69 eurus, B lygio (apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus ir kt.) – 65 eurus, A lygio (teisininko, buhalterio, bibliotekininko ir kt.) – 80 eurų, struktūrinio padalinio pavaduotojo (A lygis) – 87 eurus, struktūrinio padalinio vadovo (A lygis) – 83 eurus, įstaigos vadovo pavaduotojo – 257 eurus, įstaigos vadovo (kultūros centro, sporto centro, daugiafunkcinio centro ir kt.) – 610 eurų.
Kintamoji dalis galės likti kaip viena iš sudėtinių darbo užmokesčio dalių, jeigu tai bus sutarta kolektyvinėje sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje. Taip pat kintamoji dalis liks kaip darbo užmokesčio sudėtinė dalis 2024-aisiais metais po vertinimo už 2023-iuosius metus.
Darbuotojus bus galima skatinti įvairiais kitais būdais, tokiais kaip piniginė išmoka, pareiginės algos koeficiento padidinimas, papildomos apmokamos poilsio dienos, kvalifikacijos kėlimo finansavimas ir kiti.
Atlyginimų didinimas pedagogams. Siūloma mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientus nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinti 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudarytų 21 proc.
Taip pat siūloma mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientus nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinti 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudaro 30 proc. Mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas 2024 m. būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą. Tuo pačiu dydžiu siūloma didinti ir mokyklų vadovų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus.
Siūloma padidinti pedagoginių darbuotojų darbo laiko normas (netiesioginio darbo valandų skaičių), jei jos nesiekia 36 valandų per savaitę, tačiau ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Taip siekiama mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų ir palaipsniui priartėti prie vienodos 36 valandų darbo laiko normos.
Pakeitus pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, palyginti su pareigine alga, nustatyta iki 2023 m. gruodžio 31 d., mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos padidėjimas sudarys nuo 317 iki 445 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – nuo 238 iki 283 eurų, mokyklų vadovų – nuo 833 iki 987 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 759 iki 852 eurų. Pareiginės algos didės daugiau kaip 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų.
Aktualu senjorams, turintiems negalią
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams, numatantiems pensijų skaičiavimo pokyčius senjorams, turintiems negalią. Pagal juos, sunkiausią negalią turintys senjorai nuo 2024 m. pradžios galės gauti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims su negalia, jeigu jiems bus nustatytas 70-100 proc. netektas dalyvumas. Šie siūlymai – viena iš Negalios reformos, kurią jau priėmė Seimas, naujovių.
Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Taigi, kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę pensiją žmogus gautų.
„Įgyvendinus siūlymus, žmonės, turintys negalią, nebus diskriminuojami dėl amžiaus. Darbingo amžiaus neįgaliesiems mokamų netekto darbingumo pensijų dydžių diferencijavimas pagal netekto darbingumo procentus galioja ir dabar. O štai vyresnio amžiaus žmonėms darbingumo lygis nebuvo nustatomas nuo pat 2005 m. vidurio. Dėl šių pakeitimų, prognozuojame, kad 2024 m. beveik 45 tūkst. sunkią negalią turinčių asmenų, galės gauti didesnes pensijas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Informaciją apie asmeniui nustatytą dalyvumą agentūra „Sodrai“ teiks tiesiogiai. Siūloma, kad gavę duomenis apie nustatytą dalyvumą, „Sodros“ skyriai vietoj asmenų gaunamų senatvės pensijų, skirtų naujo dydžio senatvės pensijas asmeniui su negalia, be papildomų prašymų.
Senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. bus nustatyti dideli specialieji poreikiai, po 2024 m. sausio 1 d. galės kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą dėl šių poreikių prilyginimo dalyvumo lygiui. Asmenų rašytiniu prašymu, remdamasi jau anksčiau išduotais neįgaliojo pažymėjimais, agentūra nustatys:
* 15 proc. dalyvumo lygį (t. y. 85 proc. netekto dalyvumo) – žmonėms, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
* 40 proc. dalyvumo lygį (t. y. 60 proc. netekto dalyvumo) – žmonėms, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Ministerijos vertinimu, 2024 m. sunki negalia galėtų būti nustatyta apie 7 proc. senatvės pensijų gavėjų.
