Darbuotojų kišenės storės ir kitąmet. Minimali mėnesio alga nuo sausio kils dar dešimtadaliu ir popieriuje sieks 924 eurus. Kai kurie ekonomistai teigia, kad mažiausiai uždirbančiųjų pajamos auga per lėtai ir per mažai, praneša LNK.

Tiek šiemet, tiek kitąmet esą minimali alga galėjo būti didesnė nei numatė valdžia. Darbdaviai atkerta, minimalų uždarbį didinti sparčiau – per daug rizikinga ir dėl ekonomikos susitraukimo, ir dėl kylančių elektros bei dujų kainų. 

„Pas mus vos keletas darbuotojų, ant rankų pirštų galėčiau suskaičiuoti, kurie gauna minimalų atlyginimą“, – kalbėjo „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis

Verslininkas teigia, kad dirbančių už minimalią algą – mažėja. 

Tačiau Lietuvoje gaunančių minimalų uždarbį vis dar priskaičiuojama 25 tūkstančiai žmonių, kurie dirba pilnu, ir dar maždaug 100 tūkstančių, kurie dirba ne pilnu etatu.  

Anot ekonomisto, minimali alga kitais metais drąsiai galėtų augti iki 970 eurų, o ne 924 eurų, kaip nuspręsta. Mat blogiausios prognozės šalies ekonomikai neišsipildė.  

„Minimalios algos gavėjai praras 50-60 eurų kitais metais, virš minimalios gaunantys irgi šiek tiek praras, nors jiems kyla ne taip sparčiai ir, galų gale, praranda visa Lietuvos ekonomika, nes dėl to prastėja žmonių perkamoji galia, vartojimas ir galimybė imti kreditus“, – teigė ekonomistas Justas Mundeikis. 

Emaliuotus laidus ir kitas elektronikos prekes Panevėžio įmonėje gamina per pusantro šimto darbuotojų. Jų vadovas sako, kad taip sparčiai kelti minimalią algą, kaip siūlo ekonomistas, – neatsargu.  

„Mes matome Vakarų, Skandinavijos šalyse ekonomikos sąstingį ir nekilnojamo turto rinkoje, tuo labiau pramonėje, ypač“, – šnekėjo „Lietkabelio“ vadovas Sigitas Gailiūnas. 

Panevėžio verslininkui antrina kitas kolega. Tik ne iš elektronikos, o stiklo pramonės. Šią įmonę nuo spartesnio atlyginimų kėlimo sulaiko elektros ir dujų kainos.  

Gamtinės dujos svyruoja 30-40 eurų, bet tai dvigubai daugiau iki energetinės krizės. Panaši situacija su elektros energija, jei kainavo 4-6 centus, tai dabar tarp 12-14“, – tikino „Panevėžio stiklo“ vadovas Gintaras Petrauskas. 

Profsąjungos sako, kad verslas, kalbėdamas apie juodžiausius scenarijus, bando įbauginti, kad tik nereikėtų kelti algų.  

„Kai paskutiniai duomenys parodė, kad BVP auga, tas scenarijus neišsipildo, tai dabar kalbama, kad mes dar nesulaukėm momento, jis ateis vėliau, rudenį“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė. 

Anot A. Avulio, minimalus uždarbis turi augti proporcingai darbo našumui, o dabar taip nėra.  

Vienas lietuvis sukuria dvigubai mažiau prekių ir paslaugų, nei vienas vokietis.  

„Pats geriausias argumentas ir paaiškinimas, kodėl minimalus atlyginimas negali augti dar daugiau, nes mes pasidarysime nekonkurencingi, sukuriame daug mažiau produktų nei tai daro Skandinavijos šalys ar Vokietija“, – tikino A. Avulis. 

Kad minimali alga galėjo būti didesnė, skaičiavo ir pats Lietuvos bankas.  

Tiek šiems, tiek kitiems metams bankas siūlė 28 eurais didesnį minimalų uždarbį, nei nustatė valdžia. 

Tačiau gauti mažiau sutiko patys darbuotojų atstovai.  

Trišalėje taryboje įtikinti, kad jiems kils neapmokestinamasis pajamų dydis, o tai reiškia mažės mokestinė našta.  

„Jiems NPD bus didesnis ir tai reiškia mokestinė našta didės ir jei sudėsi kartu pasiūlymus, tai į rankas išeis lygiai tiek pat, kiek Lietuvos bankas buvo paskaičiavęs“, – kalbėjo I. Ruginienė. 

Tačiau Lietuvos bankas pastebi: jau ketvirtus metus nepavyksta pasiekti užsibrėžto tikslo, kad minimali alga būtų bent pusė vidutinio darbo užmokesčio. Šiemet šis atotrūkis tik dar padidėjo.  

„Lietuvos bankas testuoja kiekvienais metais mūsų sutartą MMA ir jis neatitinka tikrovės, tai reiškia, kad jis per mažas lyginant su ekonomikos realijomis, kurias patiriame per visus metus“, – pasakojo I. Ruginienė. 

Ekonomistas sako, kad valdžia visada gali peržiūrėti minimalią algą.  

„Vyriausybė visada gali papildomai paprašyti trišalės tarybos peržiūrėti, tai galėtų Vyriausybė padaryti, jei turėtų noro“, – sakė J. Mundeikis. 

Profsąjungos kitiems metams didesnių algų nebeprašys, jei tik Seimas sutiks NPD didinti 20 procentų.  

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

26 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar Vilniaus oro uoste reikalinga požeminė geležinkelio stotis?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist