Minėdamas Informavimo apie maisto švaistymą dieną, labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ skelbia, jog per paskutinius aštuonis mėnesius Lietuvoje nuo iššvaistymo pavyko išsaugoti 4790 tonų maisto ir, lyginant su ankstesniais metais, tai yra rekordinis per tokį laikotarpį fiksuotas organizacijos išsaugoto maisto kiekis.
„Didžiausią įtaką išaugusiam išgelbėto maisto kiekiui daro ypač sustiprėjusi „Maisto banko“ partnerystė su Lietuvos ūkininkais,“ – džiaugiasi organizacijos vadovas Simonas Gurevičius. Pasak jo, iš ūkių surenkamų atliekamų vaisių ir daržovių kiekis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo daugiau nei keturis kartus. „Tai lemia ir besikeičiantis ūkininkų požiūris į maisto švaistymą – prieš metus ar du mes vis dar girdėdavome netylančius pasakojimus apie išpilamus maisto kalnus ar užkasamas maisto duobes, šiandien prieš priimdamas tokį sprendimą dažnas ūkininkas pagalvoja apie galimybę susisiekti su „Maisto banku“. Tuo pačiu augant organizacijai keitėsi ir mūsų galimybės priimti didelius maisto kiekius, surinkti derlių iš laukų ar paimti tiesiai iš ūkininkų sandėlių, jį perpakuoti. Džiaugiamės, kad šis bendras darbas jau duoda realių, aplinkai bei sunkiau gyvenantiems žmonėms naudingų rezultatų,“- teigia S. Gurevičius.
Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje per metus prarandama 393,8 tonos maisto. Didžiausia dalis – 61 proc. prarandama namų ūkiuose, toliau rikiuojasi žemės ūkis (21 proc.), prekybininkai (12 proc.). Pasaulyje išmetamo maisto kiekis siekia 1,3 milijardo tonų per metus, o tai sudaro apie trečdalį visų per metus pagaminamų bei užauginamų maisto produktų. Todėl didžiosios pasaulio organizacijos Europos Sąjungoje siekia atkreipti dėmesį ir ieškoti būdų, kaip spręsti šį, vieną didžiausių šių dienų iššūkių, su kuriuo susiduria ir jo padarinius aplinkai ir socialinei gerovei jaučia visas pasaulis. 2019 metų rugsėjo 29 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Informavimo apie maisto švaistymą ir jo praradimus diena, kurios tikslas – didinti pasaulinį sąmoningumą maisto švaistymo klausimais. Įmonės, organizacijos, valstybės institucijos kviečiamos bendradarbiauti siekiant sukurti naujus maisto švaistymo mažinimo metodus, nevyriausybinės organizacijos raginamos plėsti savo pastangas gelbėjant perteklinį maistą nuo išmetimo ir jį perduodant sunkiau gyvenantiems žmonėms.
Kovos su maisto švaistymu čempionai – maisto bankai, gebantys įtraukti visuomenę bei tarpininkauti tarp maisto gamintojų, prekybininkų, ūkininkų, rėmėjų bei žmonių, kuriems reikalinga pagalba maistu. Per metus vidutiniškai Europos maisto bankai drauge nuo išmetimo išsaugo daugiau nei 900 000 tonų maisto. Lietuvos „Maisto bankas“ praėjusiais metais išsaugojo 6193 tonas gero maisto ir jau ne vienerius metus yra Europos lyderis pagal vienam šalies gyventojui atitenkantį išsaugoto maisto kiekį.
Maisto švaistymo mažinimas – esminis žingnis siekiant tvaresnio ir atsakingesnio požiūrio į maisto vartojimą. Todėl dalinamės keliais patarimais, kurie padės sumažinti maisto švaistymą kasdieniame gyvenime:
1. Planuokite savo valgius. Prieš eidami į parduotuvę, susiplanuokite savo šeimos meniu kelioms dienoms į priekį, dar geriau– savaitei.
2. Sudarykite pirkinių sąrašą. Pirkinių sąrašą sudarykite pagal paruoštą savaitės meniu. Atidžiai peržiūrėkite šaldytuvo ir spintelių turinį. Apsipirkinėkite tik griežtai vadovaudamiesi sudarytu sąrašu.
3. Supraskite galiojimo datas. Terminas „Tinka (vartoti) iki“ nurodo produkto saugumą. Pasibaigus šiam terminui maisto produktas nebėra saugus vartoti. Terminas „Geriausia iki“ nurodo produkto kokybę. Pasibaigus šiam terminui maisto produktas dar kurį laiką saugus vartoti, tačiau gali būti pakitusios tam tikros jo skoninės savybės, pavyzdžiui, susilpnėjęs kvapas ar skonio intensyvumas.
4. Pasidomėkite maisto laikymo sąlygomis. Grįžę iš parduotuvės su pirkinių krepšiais, pirmiausiai visą maistą tinkamai sudėkite į šaldytuvą arba spinteles. Visi šaldytuvai turi skirtingas temperatūras, jų lentynos (aukštesnės arba žemesnės) dažnai būna skirtos laikyti skirtingiems maisto produktams. Pavyzdžiui, viršutinėse šaldytuvo lentynose laikykite paruoštą valgyti maistą, o apatinėse lentynose, kur temperatūra dažniausiai žemesnė – šviežią žuvį ir mėsą.
5. Maisto produktus sudėkite pagal galiojimo laiką. Apžiūrėję produktų galiojimo terminus, į šaldyvą ir spinteles juos dėkite pagal galiojimo laiką, kad trumpiausiai galiojantis maisto produktas visuomet būtų pirmas ir geriausiai matomas.
6. Kontroliuokite savo porcijas. Gaminkite tik tiek maisto, kiek pajėgsite jo suvalgyti. Jei maistą valgote valgykloje ar kavinėje – pradžiai užsisakykite ar įsidėkite jo mažiau, jei iki galo nepasisotinsite – visada galėsite įsidėti/užsisakyti papildomai.
7. Kūrybiškai naudokite maisto likučius. Jei po valgio liko maisto, panaudokite jį kitiems patiekalams – gaminkite sriubą, troškinius, sudėkite likusį maistą į sumuštinius, tortilijas, ant picos ar pagardinkite makaronus.
8. Šaldykite. Beveik visus maisto patiekalus, kuriuose mažiau skysčių, galima užšaldyti. Supakuokite juos į šaldymo maišelius, pažymėkite maisto pagaminimo datą ir drąsiai dėkite į šaldiklį.
9. Konservuokite. Rudens sezonu ypač aktualus derlius iš sodų ir daržų. Jei jo užsiauginote per daug, gaminkite iš jo uogienes, padažus, pagardus, troškinius, sriubas ir jas konservuokite.
10. Dalinkitės maistu. Pasidalinkite maistu su savo giminaičiais ar kaimynais. Jei turite vaisių, daržovių arba nesunaudotų ilgiau galiojančių maisto produktų nepraplėštomis pakuotėmis – juos mielai priimti gali „Maisto bankas“.
