Beveik pusei tūkstančio moterų Lietuvoje pernai atliktos nemokamos krūtų mažinimo operacijos. Kad ligonių kasos dengia tokių operacijų išlaidas, žino ne kiekviena, tačiau specialistai kalba, jog norint susimažinti krūtis valstybės sąskaita, būtinos ir medicininės indikacijos. Vienos ateina ir tenka nusivilti, o klinikų vadovai sako, sistemos ir itin aiškių kriterijų nėra, pacientės vertinamos individualiai.
Krūtų implantai – kasdienybė privačiose klinikose. Ant operacinio stalo gulasi dažniausiai sveikos, bet savo išvaizda nepatenkintos moterys.
Anksčiau vyravo mada – kuo didesnės, dabar trokštamas natūralus, neoperuotas vaizdas.
Tačiau, ką daryti, jei gamta natūraliai apdovanoja taip, kad moteriškos grožybės dėl savo dydžio ima trukdyti ir apsunkinti gyvenimą.
„Prasideda šutimai, odos infekcijos, kvėpavimo problemos, miegant ant nugaros stoja kvėpavimas. Mano praktikoje buvo didžiausios krūtys, per abi pašalinom 5 kg, ir jos liko proporcingai didelės, ir numesti 5 kg nuo tokios vietos yra daug“, – pasakojo Baltijos–Amerikos klinikos plastikos chirurgas Jonas Tutkus.
Šiuo atveju moteris už operaciją mokėjo iš savo kišenės.
Galbūt pacientė nežinojo, kaip ir kai kurioms moterims, kyla nuostaba, kad panašiais atvejais valstybė tiesia pagalbos ranką. Itin didelių krūtų savininkėms mažinimas gali būti atliekamos nemokamai, iš privalomojo sveikatos draudimo.
„2023 metais virš 500 moterų buvo atliktos krūtų mažinimo operacijos dėl medicininių indikacijų“, – sakė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės sk. patarėja Žydrūnė Baigienė.
Tokios mažinimo procedūros, kurias apmoka valstybė, atliekamos tik Santaros ir Kauno klinikose.
„Pacientės atsineša skaičių 30 cm, atstumas nuo kaklo iki spenelio, bet vienas parametras ne visada parodo, kokia situacija, nes turi spręsti, pagal jų dydį ir sunkį“, – aiškino Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas Nerijus Jakutis.
Vien Santarų klinikose eilė jau iki kitų metų.
N. Jakutis išskiria moterų grupę nuo 40 metų, jos įprastai gimdžiusios, tačiau sako, didelę krūtinę turėjo nuo paauglystės. Paauglės taip pat atvyksta, būna lydimos mamų.
„Ateina su viltimi, kad bus kompensuojama, tačiau ne visada taip nutinka“, – kalbėjo Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovė Loreta Pilipaitytė.
Moteris gali išgirsti neigiamą atsakymą, įvertinus kriterijus, kurie taip tiksliai ir neapibrėžti.
„Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad gairių neturime, vadovaujamės tarptautinėmis gairėmis surašytomis ir vertiname pacientes individualiai“, – teigė L. Pilipaitytė.
„Nėra sistemos, kuri apspręstų, kuriais atvejais kompensuojama. Tai palikta plastikos chirurgo kompetencijai“, – sakė N. Jakutis.
„Operaciją atlieka plastikos chirurgai, bet sprendimą, priima arba neurologas, arba ortopedas-traumatologas, jeigu kažkas negerai su stuburu“ – aiškino VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės sk. patarėja Žydrūnė Baigienė.
„Ši sritis turi labai ploną liniją tarp sveikatos ir estetikos. Jeigu elgtis visiškai teisingai, po operacijos, pasvėrus ir pamatavus, būtų galima pasakyti, vis dėl to jums buvo estetika, bet tai būtų amoralu“, – teigė J. Tutkus.
Tačiau taip yra kitose šalyse, pavyzdžiui pašalintos krūties dalies svoris matuojamas Danijoje.
„Išmatavimų yra daug, specialios lentelės, pagal kurias ir atrenkame“, – sakė L. Pilipaitytė.
„Taip atrodo visiems būtų lengviau. Gal ir būtų galima apie tai pagalvoti, kad būtų daugiau objektyvių kriterijų“, – svarstė N. Jakutis.
Krūtų operacijos kompensuojamos ir ištikus bėdai – susirgus vėžiu.
Aušra Bružienė nuolat bendrauja su moterimis, kurioms dėl ligos pašalinamos krūtys. Dalis jų ryžtasi rekonstrukcijai implantais, juos taip dengia valstybė, bet ne taip seniai, nuo 2022metų.
„Ne visi nori apie tai kalbėti, bet daug daugiau atsiranda moterų, kurios ryžtasi“, – teigė Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė.
Ligonių kasos pateikia skaičius, kiek operacijų atlikta pernai ir metais anksčiau, kiek pinigų operacijoms, tarp jų ir mažinimui, bei implantams skirta.
Deja implantai iki šiol nekompensuojami tais atvejais, kai moteriškumo simbolį tenka pašalinti dėl profilaktikos, kai vėžiu sergama šeimoje.
„Mano atveju, aš turiu genų mutaciją ir mano dukros paveldėjo. Joms nėra kompensuojama, turėjo susimokėti pačios. Tai yra labai skaudu“, – kalbėjo A. Bružienė.
Kopijuoti, platinti, skelbti LNK.lt turinį be LNK.lt raštiško sutikimo draudžiama.
