Lietuvoje toliau augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams, Lietuva iš švelniausios, žalios, rizikos zonos perėjo į geltonąją.
Tuo metu pagal bendrą Europos Sąjungos spalvų sistemą, nulemiančią griežtesnius arba švelnesnius ribojimus keliautojams, Lietuva kol kas išlieka žaliojoje zonoje, kai taikomi mažiausi judėjimo suvaržymai.
Lietuviška spalvų sistema paremta naujų atvejų skaičiui 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų dalimi per septynias dienas. Ji patvirtinta šių metų vasarį kaip karantino atlaisvinimo planas.
A arba žaliasis scenarijus galioja, kai 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei 25 atvejai, o teigiamų testų dalis yra mažesnė nei 4 procentai.
Lietuva į jį įžengė birželio 30 dieną.
B arba geltonasis scenarijus suskirstytas į B1, kai yra 25–50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei 4 proc. teigiamų testų, ir B2, kai 100 tūkst. gyventojų teka 50–100 atvejų.
Lietuvoje šiuo metu yra fiksuojama 26,2 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, o teigiamų testų dalis – 0,9 procento.
Taip pat yra C arba raudonasis ir D – juodasis scenarijai, kai atvejų skaičiai perkopia atitinkamai 100 ir 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Anksčiau su šiais spalviniais rodikliais buvo siejami konkretūs suvaržymai ir atlaisvinimai, tačiau pastaruoju metu Vyriausybės atstovai akcentuoja, kad griežtesnės priemonės bus siejamos pirmiausia su ligoninių užimtumu.
„Vyriausybė stebės situaciją pirmiausia ligoninėse, nes tai turbūt pats svarbiausias rodiklis, ar galime teikti sveikatos priežiūros paslaugas“, – ketvirtadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Ligoninių rodiklis kol kas šalyje tebėra gerėjantis, ketvirtadienį jose gydyti 55 COVID-19 pacientai.
Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė
