Per pandemiją išpopuliarėjęs kapaviečių uždengimas plokštėmis vis dar domina žmones, tačiau ši paslauga užsakoma rečiau dėl išaugusių kainų. Akmens apdirbimo specialistai sako, kad pastaruoju metu dėl sumažėjusių tiekimų iš Rusijos ir Kinijos, rinkoje atsirado indiško akmens žaliavos, kuri pigesnė.
Kauno įmonės „Blyksnis“ savininkas Edgaras Ramanauskas teigia, kad akmens žaliava šiemet pabrango 10-15 proc., kainų augimas stebimas kasmet. Pernai, pasak jo, akmuo du kartus brango dėl energetinių išteklių kainų augino.
„Šiemet pasijautė ženklus užsakymų mažėjimas, tai ekonominio sunkmečio, išaugusios infliacijos pasekmė“, – BNS sakė E. Ramanauskas.
Pasak jo, kapavietės uždengimas plokšte kainuoja nuo maždaug 2 tūkst. eurų: „Šeimyninį kapą 2,5×2,8 metro uždengti pakaktų 5 tūkst. eurų, o naudojant indišką akmenį – iki 2,5 tūkst.“.
Tačiau Varėnoje įsikūrusios įmonės „Varėnos paminklai“ savininkas Aivaras Česnulis BNS sakė, kad kaina gali siekti ir nuo 700-900 eurų. Be kita ko, jis tvirtino, kad akmens kokybė yra vis geresnė, nes jis išgaunamas nebe sprogdinant, o išpjaunant.
„Yra ir skandinaviško, pavyzdžiui, suomiško, švediško, ir ukrainietiško labai pigaus akmens ir labai brangaus“, – sakė jis.
A. Česnulio teigimu, akmens kaina priklauso ir nuo to, iš kokio karjero išgautas – jeigu jis didelis, akmens kaina bus mažesnė, jeigu paties akmens yra mažiau – didesnė. Ukrainietiškas akmuo, pavyzdžiui, brango dėl to, kad sunku jį išgauti, brango darbo sąlygos, išgabenimas iš šalies, o Skandinavijoje – dėl to, kad brango elektra.
Anot E. Ramanausko, karas Ukrainoje lėmė, kad kapaviečių tvarkytojai renkasi akmens tiekėjus, vežančius žaliavas nebe iš Rusijos, o iš Kinijos, nes konteinerių kainos per kelerius metus atpigo nuo 10 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų.
Be kita ko, specialistai pažymi, kad neseniai atrasta Indijos rinka, kur akmuo pigesnis nei, pavyzdžiui, iš Rusijos ar Skandinavijos. Tačiau kai kurie pastebi, kad gali skirtis kokybė. Pasak E. Ramanausko, paprastai juodojo akmens iš Kinijos ir raštuoto iš Indijos akmens kainos panašios, bet nėra garantijos, kad jis po kurio laiko išliks toks pat, koks buvo pirkimo metu.
„Akmuo gali nublukti, sutrūkti. Iš Skandinavijos atvežamas akmuo apdirbamas Lietuvoje, o iš Indijos arba iš Kinijos atvežamas jau apdirbtas akmuo. Ir tu nežinai, kaip jį apdirbo – gal nekokybiškai, gal užlakavo bandant nuslėpti defektus“, – pasakojo E. Ramanauskas.
Todėl, pasak jo, akmens apdirbimo specialistai pataria vengti juodojo kiniško ir indiško akmens.
