Ar visada rakiname laiptinės duris tiek įeidami, tiek kad ir tik trumpam išeidami??? Ar išmokome to savo vaikus? Sunkiausia būna to išmokyti, kai laiptinėje gyvena ne vien butų savininkai, bet ir (jauni) nuomininkai.
O visrakčių problema? Ar ne laikas uždrausti platinti reklamą į laiptinių pašto dėžutes? Jos išnešiotojai paprastai atrakina laukujes laiptinės duris savo visrakčiais, neklausdami leidimo įeiti Į PRIVAČIĄ nuosavybę ir čia šeimininkauti, mėtant reklamą. Gal laikas privalomai įrengti vaizdo kameras ne tik laiptinėje, bet ir prieš laukujes laiptinės duris?
Gal balandžio antroje pusėje, ar gegužės pradžioje mačiau stebuklą: priešais mavo langą atsirado ir kelias valandas stovėjo dviratis, atremtas į galinę kaimyninio namo sieną… O jos savininko nesimatė. Valandos ėjo, pėsčiųjų taku link transporto stotelės ėjo ir praėjo daug žmonių, bet niekas prie to dviračio nė nepriėjo ir net nestabtelėjo pažiūrėti… Pasijutau, lyg Sąjūdžio laikų Lietuvoje, kai daiktą rasdavai ten, kur pametei, ar palikai… (Tartum pasakojimuose apie Švediją) .
Ar visada rakiname laiptinės duris tiek įeidami, tiek kad ir tik trumpam išeidami??? Ar išmokome to savo vaikus? Sunkiausia būna to išmokyti, kai laiptinėje gyvena ne vien butų savininkai, bet ir (jauni) nuomininkai.
O visrakčių problema? Ar ne laikas uždrausti platinti reklamą į laiptinių pašto dėžutes? Jos išnešiotojai paprastai atrakina laukujes laiptinės duris savo visrakčiais, neklausdami leidimo įeiti Į PRIVAČIĄ nuosavybę ir čia šeimininkauti, mėtant reklamą. Gal laikas privalomai įrengti vaizdo kameras ne tik laiptinėje, bet ir prieš laukujes laiptinės duris?
Laikas suvokti, kad laiptinė – nėra saugi vieta palikt dviratį. Yra pilna būdų patekti į ją.
Gal balandžio antroje pusėje, ar gegužės pradžioje mačiau stebuklą: priešais mavo langą atsirado ir kelias valandas stovėjo dviratis, atremtas į galinę kaimyninio namo sieną… O jos savininko nesimatė. Valandos ėjo, pėsčiųjų taku link transporto stotelės ėjo ir praėjo daug žmonių, bet niekas prie to dviračio nė nepriėjo ir net nestabtelėjo pažiūrėti… Pasijutau, lyg Sąjūdžio laikų Lietuvoje, kai daiktą rasdavai ten, kur pametei, ar palikai… (Tartum pasakojimuose apie Švediją) .
Matyt, vagių grafikas nesutapo 😀 Tiesa, savo sode taip atrėmęs dviratį dažnokai palieku, kolkas nepavogė, bet mieste gal nedrįsčiau ilgam palikt.